Construction of a child's unsafe environment in the family from the point of view of child welfare specialists: between the protection of children's rights and legal discourse

Kiekvienas vaikas turi teisę augti, gyventi saugioje šeimos aplinkoje ir gauti visas reikiamas socialines, teisines, medicinines ar kitas paslaugas ir reikalingą pagalbą, užtikrinančią gerovę. Vaiko gerovės specialistai turi užtikrinti vaiko gerovę, didinti tėvų atsakomybę už vaikus ir mažinti įvairių formų smurto prieš vaikus apraiškas. Darbo tikslas – atskleisti vaiko gerovės srities specialistų sprendimų priėmimo procesą nustačius vaiko nesaugią aplinką šeimoje. Tikslui pasiekti buvo iškelti šie uždaviniai: išanalizuoti vaiko gerovės srities specialistų sprendimo priėmimo procesą vaiko nesaugios aplinkos vertinimo etape; atskleisti vaiko gerovės srities specialistų teikiamą pagalbą šeimai nustačius nesaugią vaiko aplinką šeimoje; atskleisti tarpinstitucinį specialistų bendradarbiavimą nustačius vaiko nesaugią aplinką šeimoje. Tyrimo tikslui pasiekti buvo atliktas kokybinis tyrimas, taikytas pusiau struktūruoto interviu metodas. Atliekant tyrimą buvo siekiama atskleisti, kaip vaiko gerovės srities specialistai konstruoja savo požiūrį, nustačius vaiko nesaugią aplinką. Išanalizavus įstatymų bazę ir mokslinę literatūrą, atlikus interviu su ekspertais, paaiškėjo, kad sprendimų priėmimas yra alternatyvų pasirinkimas atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, sprendimų priėmimo metu yra įvertinami galimi veiksmai ir jų pasekmės. Vaiko interesai turi būti svarbesni už tėvų, kitų suaugusių šeimos narių interesus. Nesaugi vaikui aplinka yra tokia aplinka, kurioje smurtaujama, vaikas neprižiūrimas, paliekamas be priežiūros, girtaujama arba vartojamos psichotropinės ir narkotinės medžiagos arba raminamieji vaistai. Nesaugumą vaikui kuria ir tėvų nepilnametystė, negalia. Vaiko gerovės specialistai, priimdami sprendimus, bendradarbiauja tarpusavyje bei su kitomis institucijomis, suburiama specialistų komanda. Tyrimo metu paaiškėjo, kad policija, GMP kviečiama tik kraštutiniais atvejais, dažniausiai - smurto. Tyrimo metu paaiškėjo, kad, nustačius vaikui nesaugią aplinką, daugiausia ir glaudžiausiai bendradarbiauja atvejo vadybininkas ir socialinis darbuotojas, kartais atvejo vadybininkui tenka socialiniam darbuotojui suteikti sociopsichologinę pagalbą, atvejo vadybininkas padeda socialiniam darbuotojui užmegzti santykį su šeima. Su kitomis įstaigomis bendradarbiaujant kyla problemų: pvz., bendradarbiavimo stoka, paslaugų trūkumas, vaiko gerovės specialistai teigė, kad bendradarbiavimas inicijuojamas tik iš jų pačių pusės, todėl jaučiamas institucinis vienišumas.Every child has the right to grow up, to live in a safe family environment and receive all necessary social, legal, medical or other services and necessary assistance to ensure his or her well-being. Child welfare professionals needs to ensure the well-being of the child, increase parental responsibility for children and reduce various forms of violence against children. The aim of the study is to reveal the decision-making process of child welfare specialists after identifying the child's unsafe environment in the family. To achieve the aim, the following steps was identified: to analyze the decision-making process of child welfare specialists at the stage of assessing the child's unsafe environment; to disclose the assistance provided to the family by child welfare specialists in case of finding an unsafe child environment in the family; to reveal inter-institutional cooperation of specialists in identifying a child's unsafe environment in the family. To achieve the aim of the study, a qualitative study was performed, using a semi-structured interview method. The study aimed to reveal how child welfare professionals construct their approach to identifying a child’s unsafe environment. After analyzing the legal framework and scientific literature, conducting interviews with experts, it became clear that decision-making is a choice of alternatives, taking into account the best interests of the child, and possible actions and their consequences are assessed during decision-making. The interests of the child must take priority over the interests of the parents and other family adult members. An unsafe environment for a child is one in which the child is abused, in which the child is not cared for, left unattended, in which psychotropic and narcotic drugs or sedatives are used. Parental minority and disability also create insecurity for a child. Child welfare specialists, before making decisions have to cooperate with each other and with other institutions forming a team of specialists. The study revealed that the police, GMP are called only in extreme cases, most often - violence. Also it revealed that the case manager and the social worker work together most and closely when identifying an unsafe environment for a child, sometimes the case manager has to provide sociopsychological assistance to the social worker, and the case manager helps the social worker to establish relationship with the family. Meanwhile, there are problems with cooperation with other institutions, such as: lack of cooperation, lack of services, child welfare specialists said that cooperation is initiated only on their own, so there is a sense of institutional loneliness.Socialinių mokslų fakultetasSocialinio darbo katedr