The development a beginning teacher's self-authorship in the mentoring process

Profesinės veiklos pradžioje patiriami iššūkiai lemia didelę pedagogų kaitą, kuri daro įtaką mokymo kokybei ir mokinių pasiekimams. Todėl itin svarbią reikšmę įgauna mentoriaus vaidmuo, teikiantis pradedančiųjų pedagogų palaikymą ir kuravimą tiek profesinėje (karjeros, įgūdžių bei kompetencijų), tiek ir asmeninėje (pasitikėjimo savimi, savęs suvokimo, ugdymo ir savirealizacijos) aplinkose. Tyrimo problema - kaip mentorystė padeda pradedančiajam pedagogui ugdyti savikūrą? Tyrimo objektas - pradedančiojo pedagogo savikūros ugdymas mentorystės procese. Tyrimo tikslas - ištirti pradedančiojo pedagogo savikūros ugdymo patirtis, atskleidžiant mentoriaus ir jaunojo pedagogo sąveikos ypatumus. Tyrimo metodai: renkant tyrimo duomenis apie pradedančiojo pedagogo savikūros ugdymą mentorystės procese, atskleidžiant mentoriaus ir jaunojo pedagogo sąveikos ypatumus, buvo taikomas pusiau struktūruoto interviu metodas. Tyrimo dalyviai buvo Kauno miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogai. Mokslinė literatūra buvo sisteminama, atliekant mokslinės literatūros analizę. Gauti atsakymų į interviu klausimus duomenys buvo analizuojami atliekant kokybinę turinio analizę (angl. content analysis) pagal P. Mayring (2014). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad pedagogų savikūra ir mentorystė yra neatsiejami pedagoginėje veikloje. Savikūros proceso metu turėtų būti ugdomos tokios asmeninės savybės, kaip dvasinės ir vertybinės nuostatos, savireguliacijos, savikontrolės savybės ir tokios profesinės savybės, kaip gebėjimas dirbti komandoje, bendravimas, bendradarbiavimas, nuolatinis profesinių gebėjimų tobulinimas, problemų sprendimo, emocijų suvokimo įgūdžiai. Mentorystė padeda gerinti socializacijos įgūdžius, bendravimą, bendradarbiavimą, darbą komandoje, kuris yra būtinas dirbant pedagoginį darbą, pritaikyti teorines žinias praktikoje, adaptuotis naujoje aplinkoje ir įsilieti į naują bendruomenę. Kauno ikimokyklinio ugdymo įstaigų jauni pedagogai mentorystę vertina kaip savikūrą skatinantį ir palaikantį procesą, akcentuoja jos svarbą jaunųjų pedagogų savikūrai, tačiau yra sričių, kurias reikėtų patobulinti. Viena iš jų – mentoriavimo modelio tobulinimas, pereinant nuo autokratiško, mentoriaus elegesio kopijavimu grįsto modelio prie reversinės mentorystės, kurioje dominauoja ugdytinio savikūros rezultatas – gebėjimas teikti pasiūlymus, įgalinančius ir paties mentoriaus mokymąsi iš savo protežė. Reikšminiai žodžiai: mentorius, mentorystė, pedagogas, savikūra, tobulėjimas, ugdymas.The challenges experienced at the beginning of a professional activity result in a significant drop out of teachers. This fact affects the quality of teaching and student achievement. Therefore, the role of a mentor, who provides support and supervision for novice educators in both professional (career, skills and competencies) and personal (self-confidence, self-awareness, education and self-realization) environments, beomes extreemely relevant. The research problem - how does mentoring help a novice vocational teacher to develop self-authorship? The object of the research is the self-authorship of a novice teacher in the process of mentoring. The aim of the research is to investigate the experience of self - education of a novice professional pedagogue, revealing the peculiarities of the mentor - young pedagogical interaction. Research methods: The method of semi-structured interviews was used to collect research data on the self-authorship of a novice pedagogue in the mentoring process, revealing the peculiarities of the interaction between the mentor and the young pedagogue. The participants of the research were teachers of Kaunas city pre-school education institutions. The scientific literature was systematized by performing an analysis of the scientific literature. The obtained data of the answers to the interview questions were analyzed by performing a qualitative content analysis according to P. Mayring (2014). The research findings revealed that teachers' self-authorship and mentoring are inseparable in pedagogical activities. During the self-authorship process, personal qualities such as spiritual and value attitudes, self-regulation, self-control and professional qualities such as the ability to work in a team, communication, cooperation, continuous professional development, problem solving, emotion perception skills should be developed. Mentoring helps to improve socialization skills, communication, collaboration, teamwork that is necessary for pedagogical work, to apply theoretical knowledge in practice, to adapt to a new environment and to integrate into a new community. Young pedagogues of Kaunas pre-school education institutions evaluate mentoring as a process that promotes and supports self-authorship, emphasizes its importance for the self- authorship of young teachers, but there are areas that should be improved. One of them is the improvement of the mentoring model, moving from an autocratic model based on copying the mentor's behavioral model to reverse mentoring, which is dominated by the student's self- authorship result - the ability to make suggestions that would enable the mentor's own learning from his/her protégé. Keywords: mentor, mentoring, pedagogue, self-authorship, development, educationŠvietimo akademij