Reconstruction of the experience of mothers who grew up in residential care home

Pagrindinė šio tyrimo prielaida yra tai, kad neigiamos patirtys vaikystėje turi įtakos sunkumams suaugusiojo gyvenime. Meilės stoka, skurdas, atskyrimas nuo šeimos ir išgyventi traumuojantys įvykiai turi įtakos netinkamam elgesio formavimuisi bei adaptacijos sunkumams suaugusiųjų gyvenime. Karalkevičiūtė (2017) teigia, kad biologinėje šeimoje trauminiai patyrimai yra labai sunkūs ir neigiami, juos vengiama prisiminti. Trauminis patyrimas biologinėje šeimoje siejasi su nepriežiūra, fiziniu arba emociniu smurtu, sunkiais išgyvenimais, todėl svajojama apie geresnę šeimą arba prisiimamas tėvų vaidmuo. Šio tyrimo tikslas yra atskleisti globos įstaigose užaugusių motinų patirties rekonstrukcijas. Tyrimo uždaviniai: 1. Apžvelgti motinų, augusių vaikų globos namuose, vaikystės patirtis. 2. Atskleisti motinų, augusių globos namuose, savarankiško gyvenimo iššūkius. 3. Atskleisti moterų, augusių vaikų globos įstaigoje, motinystės rekonstrukcijas. Tikslui pasiekti buvo pasirinktas kokybinio tyrimo metodas. Tyrime dalyvavo 4 motinos, kurios buvo atrinktos pagal tam tikrus kriterijus, t. y. moterys, kurios užaugo globos institucijose ir yra socialinę riziką patirianti šeima. Šiame tyrime atsiskleidė, kad vaikystėje patirtos traumos nulėmė motinų patirtus sunkumus suaugusiojo gyvenime: grėsmės lūkesčius, savivertės stoką bei polinkį spręsti problemas žalingais įpročiais. Tyrimo dalyvės neturėjo galimybės patirti prieraišumo su biologiniais tėvais, nes biologinėje šeimoje matė tik neigiamus elgesio modelius bei santykius, paremtus atstūmimu. Gyvenimas institucinėje globoje šeimos modelio nepastiprino, o paskatino plėtotis išlikimo įgūdžius. Tyrimo dalyvės, neturėdamos pakankamai socialinių įgūdžių bei stiprios sąveikos su motina, pačios, vos sulaukusios pilnametystės, tapo motinomis. Traumuojančios patirtys bei savivertės trūkumas moterims trukdė sukurti darnią šeimą ir suteikti savo pirmagimiams pakankamai meilės. Interviu metu trys motinos įvardijo, kad neaugina savo pirmųjų vaikų, o paliko juos su vaikų tėvais. Tyrimo metu buvo atskleista, kad moterys nebuvo palaikomos emociškai ir mylimos savo partnerių. Iš savo sutuoktinių arba sugyventinių jos patyrė fizinį ir (arba) psichologinį smurtą, todėl paliko savo vaikus ir išėjo kurti naujo gyvenimo.The main premise of this study is that negative experiences in childhood rise difficulties in adult life. Lack of love, poverty, separation from family and surviving traumatic events influence the formation of inappropriate behavior and difficulties in adaptation in adult life. Karalkevičiūtė (2017) states that in a biological family, traumatic experiences are very difficult and negative, which are avoided. Traumatic experiences in a biological family are associated with neglect, physical or emotional violence, difficult experiences, resulting in dreaming of a better family or assuming a parental role. The aim of this study is to reveal reconstructions of the experience of mothers who grew up in foster care institutions. Objectives of the research: 1. To review the childhood experiences of mothers who grew up in children's care homes; 2. To reveal the challenges of independent living mothers who grew up in foster care homes; 3. To reveal maternity reconstructions of women who grew up in a child care homes. The method of qualitative research was chosen to achieve the aim of the research. The study included four mothers who were selected for certain similar characteristics: women who grew up in foster care institutions and are from families who are at social risk. Semi-structured interviews are used to collect data. This study found that childhood trauma led to difficulties experienced by mother in adult life: threat expectations, lack of self-esteem, and a tendency to deal with harmful habits. Study participants did not have the opportunity to experience a proper family model. The reason behind this is because of the biological family who saw only negative examples of the family model and relationships based on rejection. Living in institutional care did not reinforce the family model, but encouraged the development of survival skills. The participants of the study became mothers as soon as they reached adulthood without sufficient social skills and a positive family model. These women could not build a harmonious family or give enough love to their firstborns because of the traumatic experiences and lack of self-esteem. During the interview, three mothers stated that they did not raise their first children, but left them with the children’s father. The study revealed that women were not supported emotionally and loved by their partners. They experienced physical and / or psychological violence from their spouses or cohabitants, the result was children where left behind and mothers went out to seek more comfortable life.Socialinio darbo katedraSocialinių mokslų fakulteta