Socialinių darbuotojų ir NVO darbuotojų refleksija apie gatvės vaikų reiškinį Nigerijoje

The global burden of the increasing trend of children in street situations around the world is a major concern that calls for global attention. Although the prevalence of street children varies from country to country. This disparity owes to the fact there exist unique social and cultural differences across society and also the extent of social inclusion also varies from one society to society. Substantively, existing literature on street children have identified that there exists an ambiguity in describing street children. However, the increase in rural-urban migration owing to industrialization of cities have helped to increase the prevalence of children in street situations. Conferring from the work of United Nations Children’s Fund (UNICEF) the concept of street children was categorized into three groups to include: street living children, street hustling children, and the children of street families. Hence, in order to examine the degree of the burden of street children in Nigeria, this research was steered to explore the social concept of street children and the support available to them. The theoretical frame work for this research was drawn from the tenets of Strain theory of deviance by Robert Agnew (1995). The study targeted experts working with children in street situations. The research methodology for data collection employed the use of a one-on-one interview via zoom with five experts working with street children which was designed using the objectives of the study. The collected data was analyzed through the use of the qualitative method of content analysis which entailed the use of verbatim quotation and themes that corresponded to the addressed objectives. Findings from the research revealed that poverty, rural-urban migration, family breakdown, terrorism and insurgency, illusion of freedom were the major push and pull factors influence the prevalence of children in street situations in Nigeria. The research also revealed that the percentage of children in street situations in South-Western (Lagos) and North-Eastern region of Nigeria are more than other locations. With regards to the gender patterns of children in street situations in Nigeria, there are more males than females who are street children. The means of survival of most children in street situations in Nigeria include involvement in deviant behaviors. Also, the research also revealed they receive limited social support from the government and majority of the social supports they received are from Non-Governmental Organizations (NGOs) and religious organizations.Pasaulyje didėja susirūpinimas dėl didėjančios gatvės vaikų problemos, į kurią reikia atkreipti pasaulio dėmesį. Nors gatvės vaikų paplitimas įvairiose šalyse skiriasi, tyrimai rodo, kad šią problemą patiriančių vaikų yra nuo 100 iki 150 mln. Šiuos skirtumus paveikia šalių socialiniai ir kultūriniai skirtumai, taip pat skirtingas socialinės įtraukties mastas skirtingose šalyse. Teigiama, kad migracijos iš kaimo į miestus padidėjimas didina skaičių vaikų, susiduriančių su šia problema. Be to, kyla dviprasmybių ir apibrėžiant gatvės vaikų sampratą. Jungtinių Tautų vaikų fondo (UNICEF) darbotvarkėje „gatvės vaikų“ sąvoka buvo suskirstyta į tris grupes: gatvėse gyvenantys vaikai, gatvėmis lakstantys vaikai, gatvėse gyvenančių tėvų vaikai. Taigi, siekiant ištirti gatvės vaikų padėtį Nigerijoje, šiuo tyrimu siekiama tyrinėti gatvės vaikų reiškinį Nigerijoje, remiantis socialinių darbuotojų ir NVO darbuotojų refleksijomis. Tyrimo uždaviniai buvo ištirti veiksnius, stumiančius vaikus apsigyventi gatvėje; gatvės vaikų reiškinio pasireiškimo geografinius skirtumus; lyčių skirtumus; išgyvenimo strategijas, kurias vaikai taiko gatvėse Nigerijoje; gatvės vaikams teikiamą socialinę paramą. Šio tyrimo teorinį pagrindą sudarė Roberto Agnew (1995) Įtampos teorija (Strain Theory). Buvo įgyvendintas kokybinis tyrimas, pusiau struktūruoti interviu atlikti su 5 gatvės vaikų situaciją išmanančiais ekspertais. Atlikti individualūs interviu naudojant programą „Zoom“. Kokybinio tyrimo duomenys buvo analizuoti naudojant turinio analizę. Rezultatai parodė, kad skurdas, terorizmas, sukilimai ir laisvės iliuzija buvo esminiai veiksniai, stumiantys vaikus atsidurti gatvėje. Taip pat, ekspertų teigimu, Pietvakarių (Lagos) ir Šiaurės-Rytų Nigerijoje gatvės vaikų reiškinys paplitęs labiau nei kitose Nigerijos vietose. Ekspertų teigimu, berniukai dažniau nei mergaitės atsiduria gatvėje. Viena iš išgyvenimo strategijų yra įsitraukimas į nusikalstamas veiklas. Tyrimas taip pat atskleidė minimalią socialinę paramą, kurią teikia valstybė, o pagrindiniai socialinės paramos teikėjai yra NVO ir religinės organizacijos.Socialinių mokslų fakultetasSocialinio darbo katedr