Possibilities for developing entrepreneurship of rural population in Alanta, Molėtai region

Tyrimo objektas – Molėtų rajono Alantos seniūnijos Kaimo bendruomenių narių verslumas. Tyrimo tikslas – įvertinti Molėtų rajono Alantos seniūnijos Kaimo bendruomenių narių verslumo lygį ir priežastis bei parengti šių narių skatinimo strategijos gaires bei priemones. Tyrimo uždaviniai: 1) išanalizuoti Molėtų rajono savivaldybės Alantos seniūnijos, jos įstaigų bei vietos veiklos grupės numatytas priemones, skirtas kaimo bendruomenių narių verslumui didinti; 2) nustatyti Molėtų rajono savivaldybės Alantos seniūnijos priemonių kaimo bendruomenių narių verslumui didinti vertinimo kriterijus; 3) įvardinti Molėtų rajono savivaldybės Alantos seniūnijos priemonių kaimo bendruomenių narių verslumui didinti tobulinimo sritis; 4) numatyti būdus išanalizuotoms priemonėms pagerinti. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir juridinių dokumentų analizė, kiekybinė pirminių ir statistinių duomenų analizė, turinio kokybinė ir lyginamoji analizė, duomenų sisteminimas, informacijos grupavimas, palyginimas ir grafinis vaizdavimas, loginis apibendrinimas, struktūrizuotas interviu, internetinė gyventojų apklausa, SSGG. Tyrimo rezultatai: Pirmoje dalyje nustatyta, kad Molėtų rajono bendruomenės yra aktyvios, rašančios projektus, dalyvaujančios VVG veikloje ir gali būti Alantos gyventojų verslumo skatinimo įrankiu. Antroje dalyje išnagrinėti Alantos seniūnijos gyventojų verslumą įtakojantys veiksniai ir jų pokytis nuo 2015 iki 2020 metų. 5 Trečioje dalyje pateiktos Alantos seniūnijos gyventojų verslumo skatinimo galimybės ir įžvalgos tobulinimui. Pagrindinės išvados. Verslumas kaimo bendruomenėse yra stipriai įtakojamas vidinių aplinkos veiksnių. Kalbant apie įgimtas savybes kaip ypač aktualų veiksnį galima išskirti kaimo gyventojų vidinę motyvaciją imtis verslo. Dažnai praktikoje bendruomenės susiduria su situacija, kai priemonių verslui kurti yra, tačiau kaimo gyventojų motyvacijos nėra ir būtent todėl nėra teikiamos paraiškos ir nekuriamos naujos darbo vietos. Šiai problemai spręsti bendruomenės siūlo daugiau dėmesio ir paramos skirti jaunimui. Bendruomenės finansinio raštingumo stoka kuria neigiamas pasekmes rajono ekonominiam ir socialiniam vystymuisi. Taip pat bendruomenės supranta ir remia tiek finansinio raštingumo, tiek ir verslumo ugdymo ankstyvuoju asmenybės raidos periodu dar mokyklos suole svarbą. Identifikuota vietinio Alantos ekologinio ir kultūrinio aspekto svarba vietinio verslumo vystymui. Šis aspektas yra patrauklus ne tik jaunoms šeimoms, svarstančioms įsikūrimo galimybes, bet ir atvykstamajam turizmui puoselėti bei trumposioms maisto grandinėms skatinti, rengti tradicines ir naujas šventes, puoselėti kulinarinį paveldą. Tema pristatyta 2021 m. konferencijoje „Jaunasis mokslininkas“.Research object: Entrepreneurship of rural communities’ members of Alanta Molėtai district. Research aim: to assess the level and reasons of entrepreneurship of the rural communities’ members of Alanta Molėtai district and to prepare the guidelines for the development of entrepreneurship. Research tasks: 1) to analyse the measures envisaged by Molėtai District Municipality, Alanta, its institutions and the local action group for increasing the entrepreneurship of members of rural communities; 2) to establish evaluation criteria for measures to increase entrepreneurship of members of rural communities in Molėtai district, Alanta; 3) to indicate the areas of improvement of Alanta, Molėtai district, measures for increasing the entrepreneurship of members of rural communities; 4) to provide ways for improvement. Methods of research: analysis of literature and legal documents, quantitative analysis of primary and statistical data, qualitative and comparative analysis of content, data systematization, information grouping, comparison and graphical representation, logical generalization, structured interview, online population survey, SWOT. Research results: The first part states that the communities of Molėtai district are active, able to write and to realize the projects, take part in the Local Activities Group and can be a tool for promoting entrepreneurship of local residents.7 The second part examines the factors influencing the entrepreneurship of Alanta residents and the change from 2015 to 2020. The third part presents the opportunities and insights for the development of Alanta residents’ entrepreneurship. Main conclusions: Entrepreneurship in rural communities is strongly influenced by internal environmental factors. In terms of innate traits, the intrinsic motivation of the rural population to start a business can be singled out as a particularly relevant factor. In practice, communities often face a situation where there are tools to start a business, but the rural population is not motivated and that is why no applications are submitted and no new jobs are created. To address this, communities are offering more attention and support to young people. The lack of financial literacy of the community has negative consequences for the social and economic development of the district. Communities also understand and support the need for developing both financial literacy and entrepreneurship in the early stages of personality development on the school bench. The importance of the local ecological and cultural aspect of Alanta for the development of local entrepreneurship has been identified. This aspect is attractive not only for young families considering settlements, but also for fostering inbound tourism and short food chains, organizing traditional and new holidays, fostering culinary heritage. The topic was presented at the conference "Young Scientist" in 2021.Bioekonomikos plėtros fakultetasVerslo ir kaimo vystymosi tyrimų instituta