Strategies for modelling multicultural environments in pre-school education institutions

Tyrimo problema formuluojama klausimais: Kokia yra ikimokyklinių ugdymo įstaigų multikultūrinių aplinkų kokybė? Kokios yra efektyviausios šiuo metu taikomos multikultūrinių aplinkų kūrimo strategijos? Kokį galimai poveikį multikultūrinė aplinka daro vaikų ugdymo(si) procesui? Tyrimo objektas: multikultūrinių aplinkų modeliavimo strategijos ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Tyrimo tikslas: atskleisti dažniausiai taikomas multikultūrinių aplinkų modeliavimo strategijas ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros bei dokumentų analizė, kokybinis tyrimo metodas (pusiau struktūruotas interviu), kokybinė turinio analizė. Išvados. Kokybinis tyrimas atskleidė, jog tirtų ikimokyklinių įstaigų pedagogų multikultūriškumo samprata ir ugdymo proceso organizavimo galimybės suvokiamos kur kas siauriau nei aptartos teorinėje dalyje. Multikultūrinio ugdymo vadybinės strategijos planuojamos ir vykdomos nenuosekliai, tai, anot pedagogų, priklauso nuo atitinkamų administracijos ir pedagogų kompetencijų. Vadovų interviu metu išsiaiškinta, jog multikultūriniuose darželiuose dėl ugdymo proceso vadybos kyla problemų, trūksta sisteminių, nuoseklių žinių, užtikrinančių sklandų darbą. Interviu metu išsiaiškinta, jog multikultūrinio darželio valdymui reikia transformuoti požiūrį į ugdymo proceso vadybą ir taikyti įvairias tobulinimosi strategijas. Taigi, išsiaiškinant pedagogų požiūrį ir vertinimą multikultūrinių aplinkų kokybei ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, pedagogai dažniausiai multikultūrinę aplinką apibūdina kaip skirtingų kultūrų aplinką arba kaip kultūrų įvairovę. Jie išskiria šiuos multikultūrinės aplinkos kūrimo veiksnius – įstaigos kultūrą, darbuotojų motyvaciją, komfortą bei saugumą, vaikų integraciją į visuomenę, švietimo politiką bei socialinę integraciją. Atskleidžiant ikimokyklinių vadovų nuomonę, apie multikultūrinių aplinkų modeliavimo strategijas, atkreipiamas dėmesys, kad jie dažniausiai akcentuoja ikimokyklinės įstaigos aplinkos modeliavimą, pedagogų kompetenciją, tikslų nustatymą, bendruomenės vieningumą. Nustatyta, kad multikultūrinė aplinka gali kurti palankias sąlygas geresniam vaikų asmenybės ugdymui, jų požiūriui į kitų kultūrų vaikus, atskleidžia auklėtinių asmeninių vertybių atsiskleidimui, sklandesnei socializacijai. Multikultūrinėje aplinkoje lengviau ugdoma vaikų tolerancija ir pagarba kitam vaikui, humaniškumas.The research problem is formulated as the following questions: What is the quality of multicultural environments in early childhood education institutions? What are the most efficient strategies for creating multicultural environments applied at present? What possible impact does multicultural environment have on the process of children’s education? The object of research: strategies for modelling multicultural environments in early childhood education. The goal of the research: to reveal the most frequently applied strategies for modelling multicultural environments in early childhood education. The research methods: analysis of scholarly literature and documents; qualitative research method (semi-structured interview), qualitative content analysis. Conclusions. The qualitative research revealed that the concept of multiculturalism and possibilities for organising the educational process are perceived by the teachers in the investigated kindergartens in a significantly narrower way compared to the ones discussed in the theoretical part. The managerial strategies of multicultural education are planned and implemented in an inconsistent way and this, according to the teachers, depends on relevant competences of administrative staff and teachers. The interview with heads of institutions showed that management of educational process in multicultural kindergartens results in problems, systemic and consistent knowledge how to ensure smooth management is insufficient. The interview disclosed that management of multicultural kindergarten calls for a transformed attitude to management of educational process and application of various strategies for its improvement. Thus, the analysis of teachers’ attitude and evaluation of the quality of multicultural environments in an early childhood education institution revealed that the teachers characterise a multicultural environment as an environment of different cultures or a diversity of cultures. They distinguish the following factors of creating a multicultural environment: institutional culture, employees’ motivation, comfort and safety, children’s integration into society, educational policy and social integration. Disclosing the opinion of heads of early childhood education institutions about the strategies for modelling multicultural environments, attention should be paid that they frequently emphasise modelling of environment of early childhood education institution, teachers’ competences, setting of goals and unity of community. It was identified that a multicultural environment can contribute to creating favourable conditions for better development of children’s personality, their attitude to children from other cultures, revelation of children’s personal values and smoother socialisation. Children’s tolerance and respect for others as well as humanity are easier developed in a multicultural environment.Švietimo akademij