Francophone aspects of Palanga city culture

Magistro darbe siekiama atskleisti Palangos miesto kultūros įvairovę per frankofoniškus aspektus: tiriami tam tikros miesto kultūrinės mažumos (daugiausia – frankofonų draugijos narių) pasakojimai ir dialogai. Kultūra nagrinėjama tiek materialia, tiek dvasine plotme, įtraukiant kalbą, meną, kultūrinę veiklą, žmonių santykius. Tiriant miesto kultūrą, svarbios ne tik kultūrinės dominantės, masiniai ar visuomenės atžvilgiu itin paveikūs procesai, bet pavieniai, „nišiniai“ reiškiniai, kurie savitai nuaidi miesto kontekste. Šiandien jie įgyja ypatingą reikšmę Palangoje atgaivinant dvišalius santykius. Tyrimo problema. Kaip pasireiškia Palangos miesto kultūros frankofoniški aspektai ir Palangos frankofonų asmeninės patirties pasakojimai tampa miesto kultūrinės atminties dalimi? Objektas. Palangos miesto kultūros frankofoniški aspektai, atsiskleidžiantys per gyventojų (gerai informuotų pateikėjų) naratyvus ir dialogus. Tikslas. Atskleisti ir įvertinti Palangos miesto kultūros frankofoniškus aspektus. Uždaviniai. 1) Ištirti, kaip Palangos miesto ir prancūzų kultūros dialogas skleidžiasi Palangos botanikos parko kontekste 2) Ištirti Palangos frankofonų draugijos genezę ir pagrįsti jos narių vaidmenį mieste 3) Remiantis pateikėjų asmeninės patirties pasakojimais, išanalizuoti, koks atskirų asmenybių santykis su prancūzų kultūra 4) Išnagrinėti prancūzų kultūros sampratą Palangoje iš skirtingų perspektyvų. Darbe taikyta kokybinio etnografinio lauko tyrimo metodologija: pokalbis, stebėjimas dalyvaujant renginiuose, struktūruotas, pusiau struktūruotas, išsamusis interviu, emic ir etic kultūros tyrimo būdai ir tirštojo aprašymo metodas. Naudotas autorės sudarytas etnografinis klausimynas. Surinktos medžiagos analizei naudoti aprašomasis, lyginamais ir interpretacinis metodai. Išvados. Palangoje galima aptikti dvasinių ir materialių prancūzų kultūros apraiškų bei šios kultūros puoselėtojų – per asmeninį ar bendruomeninį santykį (dialogą), kuris ypatingą vertę įgijo pirmaisiais Nepriklausomybės metais. Darbe pagrindžiama prancūzų kultūros ir frankofonų draugijos narių veiklos svarba Pajūrio regiono dalyje. Prancūzų kultūra daliai Palangos gyventojų – neatsiejama jų tapatumo dalis. Skirtingu laikotarpiu dominuoja skirtingi, konkrečių asmenybių savitai adaptuoti prancūzų kultūros aspektai, susiję su kintančiu miesto istoriniu-kultūriniu kontekstu.The Master thesis is an attempt to reveal the diversity of Palanga city culture analyzing the francophone aspects. The emphasis is put on a certain cultural minority in the city, mostly the francophone association members – their personal experience stories and dialogues. Culture is analyzed in both material and intangible senses, such as language, art, cultural activities and human relationships. The research of the city culture is based not only on cultural dominants and processes of massive impact, but also on unique phenomena, specifically resounding in the city context. At present, as the relationship between the two countries is being established in Palanga, they gain a particular meaning. The object of the work is francophone aspects of Palanga city culture that emerge in personal experience stories and dialogues of city residents (mostly well-informed presenters). The aim is to investigate the francophone aspects of Palanga city culture. The tasks: 1) to examine a dialogue emerging between Palanga city and French culture in the Palanga Botanical Garden context 2) to analyze the genesis of Palanga francophone association and prove its members role in the city 3) Relying on presenters’ narrations analysis to reveal the relation between French culture and certain personalities 4) to scrutinize the understanding of French culture from various prospects. A qualitative ethnographic field study methodology is applied in the work: conversation, observation, participation in events, structured, semi-structured, in-depth interview, emic and etic study of cultural field, thick description method. The material collection based on ethnographic questionnaire created by the author. Description, comparative analysis and interpretation methods have been used in this study. The conclusions. In Palanga there are material and non-material traces of French culture and its fosterers – through personal and collective relation (dialogue). It gained a particular value during the first years of Independence of Lithuania. The significance of French culture and of francophone association members’ activities is proved in a part of Lithuanian Seaside region. French culture for some residents of Palanga is an integral part of their identity. In different time period different aspects of French culture dominate. They are adapted according to separate personalities and related to the constantly changing historical-cultural context of the city.Humanitarinių mokslų fakultetasKultūrų studijų katedr