The significance of perfectionism in young adults for the relationship between physical activity and psychological well-being during the Covid-19 pandemic

Lietuva yra trečia pagal žemiausią psichologinės gerovės lygi ES šalyse, kurios vidurkis nesiekia vidutinio (6-8) balo vidurkio (Eurofound, 2019). 2020 m. kovo 11d. įvykusi Covid-19 viruso pasaulinė pandemija prisidėjo prie dar didesnio psichologinės gerovės lygio sumažėjimo (Saladino, Algeri & Auriemma, 2020). Mokslininkai ragina ieškoti atsakymo, kas lemia psichologinę gerovę, kad atsižvelgiant į tai būtų galima galvoti kaip ją ugdyti. Tyrimo tikslas – įvertinti perfekcionizmo, kaip moderatoriaus, reikšmę sąsajai tarp fizinio aktyvumo ir psichologinės gerovės. Tyrime dalyvavo 350 jaunų suaugusiųjų asmenų. Psichologinei gerovei matuoti naudota Psichikos sveikatos kontinuumo trumpoji forma (Mental Health Continuum Short Form, MHC - SF) (Keyes, 2009). Fiziniam aktyvumui matuoti naudota Gyvenimo būdo klausimyno fizinio aktyvumo skalė (Pukinskaitės & Žentelytė, 2014). Perfekcionizmui matuoti buvo naudojamas Frost daugiadimensinio perfekcionizmo klausimynas (FMPS, The Frost Multidimensional Perfectionism Scale) (Frost, Marten, Lahart & Rosenblate, 1990). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad didėjant jaunų suaugusiųjų asmenų fiziniam aktyvumui, gerėja jų psichologinė gerovė. Taip pat nustatyta, kad jaunų suaugusiųjų asmenų labiau išreikštas adaptyvus perfekcionizmas susijęs su geresne psichologine gerove, o neadaptyvus perfekcionizmas susijęs su prastesne psichologine gerove. Be to, adaptyvusis perfekcionizmas veikia, kaip moderatorius, sustiprindamas ryšį tarp fizinio aktyvumo ir psichologinės gerovės. Neadaptyvusis perfekcionizmas neveikia kaip moderatorius tarp jaunų suaugusiųjų fizinio aktyvumo ir psichologinės gerovės.Lithuania is the third of the EU countries by the lowest standard of psychological well-being, which is below average (6-8) score (Eurofound, 2019). The global pandemic of the virus Covid-19, which occurred on the 11th of March in 2020, contributed to even greater decrease of psychological well-being (Saladino, Algeri & Auriemma, 2020). Researchers are urging to look for an answer to what determines psychological well-being so that one can think about how to nurture it. Researchers are urging to look for an answer to what determines the psychological well-being so that it would be taken into consideration while looking for ways of educating. The aim of the research was to evaluate the role of perfectionism as a moderator of the connection between physical activity and psychological well-being. The research involved 350 young adults. The short form of the Mental Health Continuum was used to measure psychological well-being (Mental Health Continuum Short Form, MHC - SF) (Keyes, 2009). The Physical Activity Scale of the Lifestyle Questionnaire was used to measure physical activity (Pukinskaitės & Žentelytė, 2014). The Frost Multidimensional Perfectionism Scale was used to measure perfectionism (FMPS, The Frost Multidimensional Perfectionism Scale) (Frost, Marten, Lahart & Rosenblate, 1990). The results of the research revealed that increasing the physical activity of young adults improves their psychological well-being. It was also found that more expressed adaptive perfectionism in young adults was related to better psychological well-being, while non-adaptive perfectionism was related to poorer psychological well-being. Furthermore, adaptive perfectionism functions as a moderator by reinforcing the connection between physical activity and psychological well-being. Non-adaptive perfectionism does not function as a moderator among young adults’ physical activity and psychological well-being.Socialinių mokslų fakultetasPsichologijos katedr