Management decision ensuring the success of school network transformation

Mokyklų tinklo pertvarka prasidėjo Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir tęsiasi iki dabar. Pertvarka buvo planuojama, keičiama, atnaujinama lemiant daugeliui veiksnių: tiek tobulinant švietimo sistemą, tiek keičiant ją ir išlipant iš istorinio paveldo, tiek besikeičiant požiūriui į patį ugdymo procesą, ar liūdniausia - keičiantis mokinių skaičiui mokyklose į mažąją pusę, kaip ir mažėjant pedagogų skaičiui, o jų amžiaus vidurkiui didėjant. Žvelgiant į visus Švietimo dokumentus ar dokumentus, susijusius su švietimu, tokius kaip Europa 2030, UNESCO programa ar Lietuvos pažangos strategiją "Lietuva 2030" visur teigiama, koks svarbus yra švietimas ir kaip svarbu jį organizuoti kuo sklandžiau ir siekti kuo maksimalesnės naudos augančiai asmenybei. Tokie gan sėkmingai parengti dokumentai tik parodo, kad dokumentai reguliuojantys švietimo vystymąsi šalyje yra teisingai ir apgalvotai parengti, bet ko labiausiai trūksta juos įgyvendinant - tai tinkamo požiūrio į rezultatą ir sėkmingą procesų valdymą siekiant jo. Stebint Lietuvos švietimo kaitą, visada norisi matyti teigiamus visų pakeitimų aspektus, kurie yra ar buvo planuojami. Keičiant švietimo sistemą kiekvieną reformą siekiama įgyvendinti kuo sklandžiau. Pertvarkos planuojamos dėl geresnių rezultatų ir geresnės ugdymo kokybės. Tik sklandžiai ir apgalvotai sutvarkyta mokyklų sistema gali teikti aukštos kokybės ugdymą visoje Lietuvoje, ne tik miestuose, bet ir kaimuose, taip suteikiant galimybę sėkmingam socialinės atskirties mažinimui ir teigiamos savijautos augimui Lietuvoje. Visos institucijos, susijusios su mokyklų sistema turi veikti ne tik parodydamos, kad siekia sėkmingo įtraukiojo ugdymo, mažina atskirtį, apgalvotai naudoja racionaliuosius ir žmogiškuosius išteklius, bet ir parodyti tai aiškiai numatomais darbais, kuriais siekia šių tikslų. Vienas iš šio tyrimų tikslų, man kaip tyrėjui, yra pamatyti bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos procesą per informantų patirtis ir identifikavus jautrias sritis, joms surasti tinkamus valdymo sprendimus, kurie turėtų įtakos šios reformos eigai ir mokyklų tinklo pertvarkos sėkmei. Taip būtų pasiektas vienas iš tikslų, išspręsti užsitęsusį mokyklų tinklo pertvarkos procesą, surandant jo eigą veikiančius valdymo sprendimus, kurie galėtų prisidėti prie sėkmingo tinklo pertvarkos proceso. Empiriniame tyrime dalyvavo 11 informantų iš Kauno miesto ugdymo įstaigų, kurių perteikta patirtis, leido parengti rekomendacijas apie reikalingus valdymo sprendimus veikiančius mokyklų tinklo pertvarkos metu. Pirmame magistrinio darbo rengimo etape buvo siekiama atlikus mokslinių dokumentų ir literatūros analizę apibrėžti mokyklų tinklo sampratą ir išryškinti valdymo sprendimų poreikį reikalingą mokyklų tinklo pertvarkos metu. Antrajame etape buvo atliekamas empirinis tyrimas, kurio metu buvo siekiama empiriškai identifikuoti valdymo sprendimų poreikį mokyklų tinklo pertvarkos procesuose. Trečiajame baigiamajame etape buvo siekiama papildyti, patikslinti ir apibendrinti teorinės analizės ir empirinio tyrimo analizės rezultatus, parengti išvadas ir rekomendacijas. Interpretuojant ir konceptualizuojant tyrimo duomenis nustatyta, kad daugiausiai prasminių vienetų (iš viso 52) turi tema “Organizacinių sprendimų lygmuo”, o mažiausiai (iš viso 30) tema - “Individualių sprendimų lygmuo”. Svarbus rezultatas yra ir bendra prasminių vienetų suma temoje “Organizacinių sprendimų lygmuo”, šioje temoje daugiausia prasminių vienetų turi “Vadovo kompetentingumo” kategorija. Tai leidžia daryti išvadą, kad viena svarbiausių sričių, turinčių daugiausia reikšmės valdant pertvarkos metu atsirandančius pokyčius yra vadovas ir jo kompetentingumas, jo vaidmuo, kaip tarpininko kuris veikia visu pertvarkos metu. Tarpininku tarp, darbuotojų, tėvų, institucijų rengiančių ir planuojančių mokyklų tinklo pertvarkos pokyčius. Antra daugiausiai prasminių vienetų (iš viso 50) turinti tema „Įgyvendinimo sprendimų lygmuo“, leidžia daryti išvadą, kad labai svarbu tinkamai pasirinkti pertvarkos valdymo sprendimus ir juos naudoti nuosekliai įtraukiant visus pertvarkos metu veikiančių dalininkų atstovus, kad atsakomybė būtų paskirstyta tolygiai. Apibendrinant tyrimo metu gautus rezultatus: Mokyklų tinklo pertvarkos procesas tikriausiai neturės pabaigos, nes pasaulis keičiasi labai sparčia ir žmonės sparčiai keičiasi su juo, todėl ugdymo procesai, o su jais kartu ir ugdymo įstaigos turi adaptuotis ir integruotis, kad galėtų likti patrauklūs ir veiksmingi, bei atitiktų esamo laikmečio vaikų poreikius. Todėl į kaitą mes visada turime žiūrėti, kaip į procesą kuris leidžia mums tobulėti, o ne kaip į problemą, kuri neleidžia mums išlaikyti to, kas jau nebėra aktualu. Jeigu medicina nekistų taip sparčiai, kaip kinta technologijos ir priemonės aplink ją, tai mes dar dabar turbūt būtume gydomi liaudies medicinos priemonėmis ir nežinotume, nuo ko mirštame. Labai svarbu taip pat matyti ir ugdymo proceso kaitą, kad galėtume išlipti iš istorijos palikto šešėlio ir kurti, naują kitokį inovatyvų ugdymo turinį ir aplinkas. Tam reikalinga, ne tik atsakingas planavimas, bet ir tinkamų priemonių pasirinkimas ir procesų monitoringas.The transformation of the school network began after Lithuania regained its independence and continues to this day. The transformation was planned, changed, renewed due to many factors: both by improving the education system, changing it and leaving the historical heritage, and by changing attitudes towards the educational process itself, or sadly, by changing the number of pupils in schools, as the number of teachers decreases; and as their average age increases. Looking at all educational documents or documents related to education, such as Europe 2030, UNESCO program or Lithuania's progress strategy "Lithuania 2030", it is stated everywhere how important education is and how important it is to organize it as smoothly as possible and maximize benefits for growing personality. Such successfully prepared documents only show that the documents regulating the development of education in the country are correctly and thoughtfully prepared, but what is most lacking in their implementation is a proper approach to the result and successful management of processes to achieve it. When monitoring the change in Lithuanian education, one always wants to see the positive aspects of all the changes that are or have been planned. Changing the education system aims to implement each reform as smoothly as possible. Reforms are planned for better outcomes and better quality of education. Only a smooth and well-thought-out school system can provide high-quality education throughout Lithuania, not only in cities but also in rural areas, thus providing an opportunity for successful reduction of social exclusion and growth of positive well-being in Lithuania. All institutions involved in the school system must not only demonstrate their commitment to successful inclusive education, reduce exclusion, and make rational use of rational and human resources, but also demonstrate this through clearly foreseeable work to achieve these goals. One of the aims of this research, for me as a researcher, is to see the transformation process of the mainstream school network through the experiences of informants and to identify sensitive management solutions that would affect the course of this reform and the success of school transformation. This would achieve one of the goals of resolving the protracted process of school network transformation by finding operational management solutions that could contribute to a successful network transformation process. The empirical research involved 11 informants from Kaunas city educational institutions, whose shared experience allowed them to prepare recommendations on the necessary management solutions operating during the reorganization of the school network. In the first stage of the master's thesis, the aim was to define the concept of the school network after the analysis of scientific documents and literature and to highlight the need for management solutions required during the transformation of the school network. In the second phase, an empirical study was conducted to empirically identify the need for management solutions in school network transformation processes. The aim of the third final stage was to supplement, clarify and summarize the results of theoretical analysis and analysis of empirical research, to prepare conclusions and recommendations. When interpreting and conceptualizing the research data, it was found that the topic “Level of Organizational Decisions” has the most semantic units (52 in total), and the topic “Level of Individual Decisions” has the least (30 in total). An important result is also the total amount of semantic units in the topic “Level of organizational decisions”, in this topic the category of “Manager competence” has the most semantic units. This leads to the conclusion that one of the most important areas that is most important in managing the changes that occur during the transformation is the manager and his competence, his role as a mediator who acts throughout the transformation. Mediating between staff, parents, institutions preparing and planning changes in school network transformation. The second topic, “Level of Implementing Decisions”, with the most meaningful units (50 in total), leads to the conclusion that it is very important to choose the right management decisions and use them consistently with all stakeholders involved in the resolution so that responsibilities are shared evenly. Summarizing the results of the study: The process of transforming the school network is unlikely to end, as the world is changing very rapidly and people are changing rapidly, so educational processes, and with them educational institutions, need to adapt and integrate to remain attractive and effective and meet the needs of today’s children. Therefore, we must always view change as a process that allows us to improve, not as a problem that prevents us from maintaining what is no longer relevant. If medicine did not change as fast as technology and the tools around it change, then we would probably still be treated by folk medicine and not know what we are dying from. It is also very important to see the change in the educational process so that we can break out of the shadow left by history and create new, different, innovative educational content and environments. This requires not only responsible planning, but also the selection of appropriate tools and process monitoring.Švietimo akademij