Analysis of physical and mental health in early childhood: the importance of screen media use

Tikslas. Išanalizuoti ikimokyklinio amžiaus vaikų fizinės ir psichikos sveikatos kai kuriuos rodiklius, su artimiausia vaiko aplinka susijusius sveikatos problemų veiksnius, dėmesį sutelkiant į vaikų naudojimosi informacinių technologijų prietaisais reikšmę. Tyrimo medžiaga ir metodai. Šiame straipsnyje analizuojami 1,5–5 metų amžiaus (amžiaus vidurkis 42,93 mėn., standartinis nuokrypis – 15,32 mėn.) vaikų duomenys. Tyrimas atliktas 2017 m. gegužės–gruodžio mėnesiais. Surinkta informacija apie 1 165 vaikus (47,7 proc. mergaičių, 52,3 proc. berniukų) iš įvairių Lietuvos vietovių. Vaikų elgesio ir emociniams sunkumams vertinti taikyta CBCL/1½-5 (Vaikų elgesio aprašas, versija tėvams). Informacija apie vaikų fizinę sveikatą ir naudojimąsi informacinių technologijų prietaisais bei kitus artimiausios aplinkos ir šeimos veiksnius rinkta remiantis tėvų atsakymais į pateiktą pusiau struktūruotą Vaiko aplinkos ir raidos anketą, sudarytą šio straipsnio autorių. Tyrimo rezultatai. Analizuodami vaikų sergamumą ūminėmis ligomis nustatėme, kad 62 proc. vaikų, tėvų teigimu, ūminėmis ligomis serga rečiau kaip 6 kartus per metus. 31 proc. serga maždaug 6–12 kartų per metus, o 7 proc. – dažniau nei kartą per mėnesį. Sergamumas siejosi su vaikų emocijų ir elgesio sunkumais, prastesne tėvų savijauta, o ypač su nesveiko maisto vartojimu bei ikimokyklinio ugdymo įstaigos lankymu. Kiek daugiau nei trečdalis (38 proc.) vaikų turi rimtų ar ilgalaikių sveikatos problemų (nuo regos ar klausos sutrikimų iki lėtinių ligų). Sveikatos problemos susijusios su vaikų amžiumi, prastesne tėvų savijauta ir vaikų elgesio problemomis. Elgesio ir emocijų sunkumų raiškos analizė atskleidė, kad 10,3 proc. pusantrų–penkerių metų amžiaus vaikų patiria emocijų sutrikimų riziką, o 7,1 proc. vaikų – elgesio sutrikimų riziką. Beveik ketvirtadalis vaikų darbo dienomis (24 proc.) ir beveik trečdalis laisvadieniais (31 proc.) prie įjungtų ekranų vidutiniškai būna apie 2 val. Dar trečdalis mažų vaikų laisvadieniais prie veikiančių ekranų būna 3 valandas ir daugiau. Daugiau nei pusė vaikų (55 proc.) maitinimo ar valgymo metu naudojasi įjungtais ekranais. Valgymas naudojantis ekranais, bendra buvimo prie ekranų trukmė, nesveiko maisto vartojimas, vaikų gastroenterologiniai simptomai bei emociniai ir elgesio sunkumai reikšmingai siejasi tarpusavyje. Taip pat kuo vyresni vaikai, tuo daugiau jie vartoja nesveiko maisto, dažniau valgo ar maitinami naudojantis įjungtais ekranais, bendrai prie ekranų būna ilgiau. Du trečdaliai mūsų tyrime dalyvavusių vaikų daugiau nei valandą per dieną būna fiziškai aktyvūs ir daugiau nei valandą būna lauke. Emocijų sunkumai reikšmingai susiję su mažesniu vaikų fiziniu aktyvumu ir mažesne buvimo lauke trukme. Logistinė regresinė analizė parodė, kad žemesnis tėvų išsilavinimas ir prastesnė jų savijauta, šeimos patirti emociniai sukrėtimai yra reikšmingiausi vaikų emocijų bei elgesio sutrikimų rizikos prognostiniai veiksniai. Elgesio sutrikimų riziką taip pat leidžia numatyti ilgesnė buvimo prie įjungtų ekranų trukmė. Išvados. Sveikatos priežiūros specialistai turėtų atlikti svarbų vaidmenį šviesdami tėvus apie mažų vaikų fizinę bei psichikos sveikatą ir jos rizikos veiksnius: menkaverčio maisto vartojimą, fizinio aktyvumo stoką, vaiko buvimą prie įjungtų ekranų ar vaiko maitinimą naudojantis ekranais. Pažymėtina, kad ikimokyklinio amžiaus vaikų fizinė ir psichikos sveikata glaudžiai susijusi. Gerinant vaikų fizinę ir ypač emocinę sveikatą labai svarbu atkreipti dėmesį į tėvų turimas žinias, jų pačių elgesį, taip pat į patiriamą įtampą ar krizes bei laiku teikti kompleksinę pagalbą.Objective. To analyse some of indicators of physical and mental health in the sample of pre-school age children and the proximal environmental factors of their health problems, with particular focus on using screen media. Research materials and methods. Data of 1165 Lithuanian children (556 girls (47.7 %) and 609 boys (52.3 %) aged 1.5– 5 years old (mean age – 42.93 months, standard deviation – 15.32 months) were analysed in this study. Study has been conducted in May – December 2017. The CBCL/1½-5 (Child Behaviour Checklist, version for parents) has been used to evaluate behavioural and emotional problems of the children. Information about children’s physical health, environmental and familial factors has been collected based on the parents’ answers to a semi-structured children environment and development questionnaire, created by the authors of this study. Results. Analysis of a sickness (e.g. acute viral diseases) rate of the children revealed that 62 % of them, according to their parents, suffer from such diseases less than 6 times a year. 31 % of these children – approximately 6-12 times year, while the remaining 7 % – more than once a month. Frequency of sickness was significantly related to the children’s attendance of kindergarten and eating unhealthy (low nutrition calorie-dense) food. Almost 38 % of children were reported to have some serious health problems or chronic conditions. These children were also having more emotional and behavioural problems, more often eating unhealthy foods, and their parents reported higher levels of distress. Additionally, 10.3 % of the children aged 1.5-5 years had borderline or clinical level of emotional disorders, and 7.1 % had borderline or clinical level of behavioural disorders. Two-thirds of the children were physically active and spent time outside for about one hour or more than an hour. Almost a quarter (24 %) of the participant children used screens for approximately 2 hours on working days, compared to almost onethird (31 %) on weekends. Another third of the children were using screens for 3 hours or more on weekends. More than half of children (55 %) were using screens during mealtimes. Correlational analysis revealed that overall screen time and mealtime screens increased with children’s age and were related to eating unhealthy foods, having more gastrointestinal symptoms, and having higher scores of emotional and behavioural problems. Emotional problems were also significantly related to a lower physical activity and less time spend outside. Results of logistic regression revealed that lower parental education, parental distress and emotional crisis or distress in the family were the most significant predictors for increasing risk of young children’s emotional and behavioural disorders. Screen time, in addition, was significant predictor of risk for children’s behavioural disorders. Conclusions. Health professionals should pay particular attention to young children’s proximal environment and children’s or parental health-related behaviours, especially those related to use of screen media. Mental and physical health are interrelated, and also related to parental or familial distress, eating unhealthy foods, using screens for longer hours and during meals in early childhood. Parents of children with emotional problems should be also educated about significance of physical activity