Langas – akis

Straipsnis tęsia ir papildo ankstesnį „Kūnas – namas, šventykla, pilis, miestas, pasaulis“, paskelbtą 2019 metų 2-ajame Sovijaus numeryje (p. 10–29). Jame, remiantis įvairių tradicijų duomenimis (tautosakos, mitologijos, etnografijos, religinių tekstų, kalbotyros, taip pat autorinės literatūros pavyzdžiais), buvo nagrinėjami vaizdiniai, kuriuose namas prilyginamas žmogaus kūnui ir atvirkščiai – žmogaus kūnas namui (į palyginimą įtraukiant ir kitos paskirties bei kito masto statinius, kaip šventykla, pilis, miestas). Suprantama, nagrinėti vaizdiniai apėmė ir atskirų namo dalių prilyginimą atitinkamoms žmogaus kūno dalims (ir atvirkščiai). Tik vienas ypatingas atvejis – homologija tarp namo lango ir žmogaus akies – buvo atspindėtas neproporcingai menkai. Taip pasielgta sąmoningai dėl šios homologijos išskirtinumo, lyg ir savaime suprantamumo ir itin gausių ją liudijančių duomenų, reikalingų atskiro straipsnio. Dabartinis straipsnis tam ir skirtas: čia kaip tik bus nagrinėjami vaizdiniai, kuriuose namo langas prilyginamas žmogaus akiai (pirmoje straipsnio dalyje) ir atvirkščiai – žmogaus akis langui (antroje dalyje). Kaip matyti, skirtingų tradicijų duomenys vėlgi papildo vieni kitus ir sklandžiai sugula į vientisą paveikslą, taip pakartotinai pabrėždami lyginamųjų tyrimų svarbą. Tokiame vientisame paveiksle tik ir atskleidžia savo reikšmę baltiškieji duomenys