Tausojamasis ir darnus Lietuvos Kuršių Nerijos ir Neringos savivaldybės vystymas

Kuršių nerijos raidoje išsiskiria tiek teigiami, tiek neigiami jos žemėnaudos ir planavimo aspektai, įskaitant politinius, profesinius bei specifinius vietinius. Naujasis Neringos savivaldybės bendrasis planas buvo parengtas bandant pasirinkti modernesnį planavimo būdą, pritaikytą šiai unikaliai teritorijai ir darninantį socialinį, ekonominį ir ekologinį jos vystymą bei vertybių išsaugojimą. Generalinė teritorijos naudojimo strategija buvo formuojama derinant tris svarbiausias jos vystymo kryptis: 1) gamtosaugą, 2) kultūros paveldo išsaugojimą, 3) rekreaciją. Pagal susiformavusius arba numatomus šių krypčių prioritetus Kuršių nerijos išilginiame profilyje buvo išskirti tokie apibendrinti skirtingą vystymo strategijos struktūrą išreiškiantys Neringos ruožai: griežtos gamtinės, iš dalies kultūrinės, konservacijos; ribotos gamtinės arba gamtinės-kultūrinės konservacijos; ribotos gamtinės-kultūrinės konservacijos ir tausojamosios rekreacijos be urbanistinio vystymo; ribotos kultūrinės-gamtinės konservacijos, tausojamosios rekreacijos ir riboto urbanistinio vystymo; ribotos kultūrinės-gamtinės konservacijos; intensyvios rekreacijos ir riboto urbanistinio vystymo. Politinė prieštara tarp Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ir Neringos savivaldybės esmingai trukdo rasti geriausius ideologinius, teisinius bei kraštotvarkos sprendimus, sudaro prielaidas pasireikšti savotiškam „kerštui“ Bendrojo plano ir Neringos savivaldybės institucijų adresu. Todėl racionaliausias sprendimas dabartinėje beviltiškai iškreiptoje situacijoje – grįžti prie integralaus Kuršių nerijos planavimo. Tai reikštų politinės valios pastangomis sujungti viename planavimo dokumente Kuršių nerijos nacionalinio parko planą bei Neringos ir Klaipėdos (Smiltynės zona) savivaldybių bendruosius planus. Antra vertus, būtina ieškoti glaudesnio bendradarbiavimo su pietinės Kuršių nerijos dalies valdymo institucijomis ir parengti bendrą visos nerijos plėtotės vizijąThere are some significant positive accents in the history of Curonian spit land use management as well as important negative factors, including political, professional and specific. The new Master plan for Neringa municipality was prepared trying to take a more modern path adapted to the unique territory, ensuring balance of social, economical and ecological development and preservation of its valuables. The general development strategy is formed harmonizing the following development trends basic for this kind of territory: 1) natural conservation, 2) cultural conservation and 3) recreation. Based on the existing or planned priorities, the following generalized sectors, reflecting the different structure of development strategy, were distinguished in the longitudinal profile of Curonian spit: strict natural and partly cultural conservation strategy, limited natural or natural-cultural conservation strategy, limited natural-cultural conservation and sustainable recreation and urban development strategy, limited cultural-natural conservation, sustainable recreation and limited urban development strategy, limited cultural-natural conservation, intensive recreation and limited urban development strategy. The ambitious political war between the State Service for Protected Areas and the Neringa Municipality cannot be regarded as the best way of finding solutions of ideological, legal or planning inconsistencies whereas the current countering to Master Plan and incorrect chicanery regarding its solutions is an expression of ambitions and "revenge" on the Neringa Municipality. Rational solution in the existing perverted situation is to go back to integrated planning of Curonian spit […