Lietuvos darnaus vystymosi pasiekimai vykstant integracijai į Europos Sąjungą

Žlugus Sovietų Sąjungai, Lietuva greitai perėmė europietiškąjį modelį, atsisakydama plačiai paplitusio sovietinėje sistemoje. Taigi integracija į Europos Sąjungą pasireiškė ne tik BVP konvergencija, bet ir supanašėjusiomis kainomis bei gyvenimo lygio pokyčiais. Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą tikslai buvo išdėstyti Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje. Pagrindinis Lietuvos darnaus vystymosi tikslas buvo pasiekti Europos Sąjungos senųjų valstybių narių lygį pagal atitinkamus ekonominius ir socialinius rodiklius. Straipsnyje lyginama konvergencija senose ir naujose Europos Sąjungos šalyse. Konvergencijai nustatyti pasirinkti šie trys rodikliai: BVP, namų ūkio išlaidos ir palyginamųjų kainų indeksas. Be to, surinkti duomenys parodė, kad Lietuva pagal išlaidų struktūrą sparčiai vejasi senąsias ES valstybes nares. Taigi, integracija į ES Lietuvai padeda vytis ES-15 lygį ir tuo pat metu reiškia sėkmingą darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimą. Pagrindinis straipsnio tikslas – atskleisti Lietuvos darnaus vystymosi laimėjimus pagal BVP, palyginamųjų kainų indekso bei namų ūkio išlaidų rodiklius vykstant integracijai į ES.After the collapse of the Soviet Union, Lithuania rapidly started turning towards European trade patterns averting from those of the former communist regime. However, European integration has had an effect not only on convergence of gross domestic product (GDP) but also on convergence of prices as well as on alteration of living standards. The goals of Lithuanian integration to the EU were noted in the National Lithuanian Sustainable Development Strategy. The key objective of sustainable development in Lithuania was to achieve the present developmental level of the EU countries according to indicators of economic and social development. Therefore, the paper compares the convergence across the old and newer member-states of the EU in terms of GDP, household final consumption expenditure and comparative price level indices. In addition, it is revealed that Lithuanian expenditure patterns rapidly approach those of the old member-states of the EU. Consequently, Lithuanian integration to the EU contributes to approaching the EU-15 level what means the successful achievements of Sustainable Development Strategy as well. So, the aim of this paper is to show how successful are Lithuanian sustainable development achievements in terms of GDP, comparative price level and household expenditure within framework of integration to the EU