Ankstyvoji intervencija vaikystėje: Lietuvos situacija Europos kontekste

Ankstyvoji intervencija vaikystėje (AIV) yra svarbi sritis tiek politiniu, tiek ir profesiniu požiūriu. Ji siejama su ankstyvojo amžiaus vaikų bei jų šeimų teise sulaukti jiems reikalingos pagalbos. Svarbūs dokumentai, priimti per paskutiniuosius 20−30 metų, rodo idėjų bei teorijų evoliuciją, iškelia naują AIV koncepciją, kai tiesiogiai siejami sveikatos apsaugos, švietimo ir socialiniai mokslai (ypač psichologija). Naujoji AIV koncepcija orientuota į vaiko raidą ir į socialinės sąveikos įtaką žmogaus raidai apskritai, o ypač − įtaką vaikui. Tai rodo perėjimą nuo į vaiką orientuotos intervencijos prie visapusiškesnio požiūrio, atsižvelgiant į vaiką, šeimą ir aplinką, ir atitinka platesnę idėjų negalės srityje raidą, t. y. perėjimą nuo „medicininio“ link „socialinio“ modelio (ECI in Europe, 2005). Ekologinis-sisteminis požiūris leidžia vaiko ir jo šeimos raidą bei pokyčius analizuoti sistemiškai, atsižvelgiant į platesnį kontekstą. Ankstyvosios reabilitacijos tarnybos (ART) Lietuvoje pradėtos steigti patvirtinus Valstybinę sutrikusio vystymosi vaikų sveikatos programą (1996). Tradicijų nebuvimas, ankstyvosios intervencijos sistemos žinybiškumas, nepakankamas teorinis metodologinis specialistų pasirengimas, tėvų ir specialistų socialinės nuostatos, šios srities mokslinių tyrimų stoka lėmė medicininį kryptingumą. Lietuvos ankstyvosios intervencijos vaikystėje konteksto prieštaringumas pasireiškia tuo, kad naujo tipo ankstyvosios reabilitacijos tarnybos sutrikusios raidos vaikams buvo kuriamos ir veikia nepakankamai įvertinus socialinę kultūrinę aplinką bei stokojant teorinio metodologinio pagrindimo. Tačiau modernios metodologinės nuostatos, susijusios su vaikų, turinčių negalę, vertinimu ir ugdymu, teigiamai paveikė ir Lietuvos ankstyvosios intervencijos sistemą.[...]The aim of the article is to reveal and to present the situation of early childhood intervention (ECI) in Lithuania in the context of new recommendations of European Agency. The main results and findings from the study are presented in the article in such sequence: methodological - theoretical approaches of ECI and its evolution, findings on collaboration in ECI between parents and professionals as well as parental satisfaction with ECI in Lithuania; results of assessed and compared ECI situation in Lithuania and other European countries. Different elements of ECI were identified during the analysis: availability, proximity, affordability, diversity, etc. The analysis of the situation showed that ECI in Lithuania is functional, but there are some ECI aspects (e.g. the quality of early intervention service in rural areas vs. city centres; co-ordination and co-operation among services and related professionals provided at local and national levels; comprehensive training on young children's development for various professionals involved, etc.) to be improved at the national, regional and local levelsŠiaulių universitetas, stefa@su.l