Identity problems of the national minority

Straipsnyje yra nagrinėjama Lietuvos lenkų tautinės tapatybės problema. Iki Ii m. Vilniaus krašto lenkai buvo Lenkijos valstybės piliečiai, po 1945 m. jie buvo pave TSRS piliečiais, dalis jų buvo ištremta į Sibirą, kita dalis išvažiavo į Lenkiją. Pasilikę' niaus krašte lenkai stengėsi išsaugoti savo tautinį identitetą. Po Lietuvos Respubli nepriklausomybės atkūrimo vietiniai lenkai gavo LR pilietybę. Tautinės mažumos tapatybės sąvoka susideda iš daugelio elementų - tai gim kalba, kultūra, religija, teritorija, taip pat kiti tautiniai simboliai ir vietinės tradici Lietuvos lenkų tautinę tapatybę padėjo išsaugoti trys veiksniai: švietimas gimi kalba, šeima ir religija, iš jų pats svarbiausias - gimtoji kalba. Šios tautinės mažui dalyvavimas kultūriniame ir politiniame gyvenime sudaro sąlygas tautinės tapaty išsaugojimui ir vystymuisi visuotinės globalizacijos metuThe article deals with national identity problems of the Poles living in Lithua Till 1939 the Poles in the Vilnius region were citizens of Poland. Since 1945 they came citizens of the USSR and formed a national minority. Part of the Poles was ex into Siberia. Others moved to Poland. Those who stayed in the Vilnius region trie preserve national identity. After the restoration of Lithuania's independence the P got citizenship of the Republic of Lithuania. The notion of "national identity" of a minority consists of several elements: mother tongue, culture, religion, territory, other national symbols, and local traditii National identity of the Poles in Lithuania was ensured by the three factors: educa in the Polish language, family, and religion. The most important factor was the moi tongue. The participation of the Polish minority in cultural and political life of Lithu. was a precondition to preserve and develop national identity of the Poles during period of globalizationVytauto Didžiojo universitetasŠvietimo akademij