Marijos Pečkauskaitės – Šatrijos Raganos kūryba dvikalbystės kontekste

The object of research reflection is variable in time M. Pečkauskaitė’s relation to Polish language as an important element of native and contemporary Samogitia landed gentry identification including the role of this language in national-creative dimension in context of Lithuanian language status changes on the turn of 19th and 20th centuries. The valuation includes writer’s diaries and correspondence, Szukszta family documents, heretofore disused by the researchers and selected literary works which include Pečkauskaitė’s opinions about the languages and dialects of Samogitia (novels Viktutė, Sename dvare). There was also conducted the analysis of original writer’s prose, created in Polish language in similar themes of Polish prose from end of 19th century context (including dialogism of novel Noc Świętojańska and Viktutė novel in Lithuanian language). Moreover there were researched language aspects of Sename dvare novel (the role of Lithuanian and Polish literary languages with local dialects) and also the role of Pečkauskaitė as a translator of selected literary works of H. Sienkiewicz and B. Prus for Lithuanian language.Nagrinėjimo objektu yra šie klausimai: M. Pečkauskaitės požiūris į lenkų kalbą paliktos korespondencijos, šeimos liudijimų ir kūrybos (romanai Viktutė, Sename dvare) šviesoje, rašytojos originalios lenkakalbės prozos XIX-XX a. lūžio lenkų ir lietuvių moterų literatūros temų ir idėjų kontekste analizė (apysakos Švento Jono naktis ir vėlesnės lietuviškos Viktutės dialogiškumas). Taip pat yra aptariamas rašytojos požiūris į bilingvizmą, pasireiškiantis išrinktuose lietuviškuose kūriniuose, nagrinėtas tapatybės dilemų šviesoje, dilemų, kurias iškeldavo kalbos pasirinkimas, tame tarpe: literatūrinės lenkų kalbos ir šiaurės-rytų tarmės vaidmuo polifoniniame romane Sename dvare, polonizmų kituose kūriniuose vertinimas, M. Pečkauskaitės – Šatrijos Raganos vaidmuo verčiant ir priartinant H. Senkevičiaus ir B. Pruso prozą lietuvių skaitytojams.INESA SZULSKA, doktor nauk humanistycznych. Pochodząca z Wileńszczyzny absolwentka filologii polskiej i bałtyckiej na Uniwersytecie Warszawskim, obecnie adiunkt w Zakładzie Bałtystyki (KJOWPiB, Wydział Polonistyki, UW). Obszar zainteresowań naukowych: historia literatury polskiej i litewskiej XIX w. – początku w. XX, w tym badania komparatystyczne polskolitewskich związków literackich i kulturalnych. Badaczka opublikowała monografię Litwa Józefa Ignacego Kraszewskiego (Warszawa 2011, Nagroda Prezesa Rady Ministrów RP, 2010) oraz kilkanaście artykułów naukowych w tomach zbiorowych i czasopismach w Polsce i na Litwie. W ramach zainteresowań pozanaukowych wraz z mężem Jackiem Szulskim od 2006 r. współtworzy projekt historyczno-krajoznawczy www.podbrodzie.info.pl, poświęcony historii i teraźniejszości miasta Podbrodzia i jego okolic na Wileńszczyźnie (Litwa).Katedra Językoznawstwa Ogólnego, Wschodnioazjatyckiego Porównawczego i Bałtystyki, Uniwersytet WarszawskiKubilius V., Šatrijos Ragana, [w:] tegoż, XX amžiaus literatūra, Vilnius 1996.Lipińska E., Język ojczysty, język obcy, język drugi. Wstęp do badań dwujęzyczności, Kraków 2003.Šatrijos Ragana, Jau vakaruose užgeso saulėlydžiai, opr. J. Jasaitis, Kaunas 1996.Šatrijos Ragana, Raštai, opr. G. Mikelaitis, t. 2, Apsakymai, dramos kūriniai, straipsniai, Kaunas 2008.Speičytė B., Kvietkauskas M., Tokią gražią kartą man atsiuntei… Šatrijos Raganos šeimos atvirlaiškiai, Vilnius 2002.Stoberski Z., Historia literatury litewskiej. Zarys, Wrocław 1974.Szulska Inesa, List M. Pečkauskaitė do P. Višinskisa z dn. 3 października 1903 r., [w:] Šatrijos Ragana, Laiškai, opr. J. Žėkaitė, Vilnius 1986.Tarvydas J., Lydimasis žodis, [w:] Šatrijos Raganos (Marijos Pečkauskaitės), Raštai, opr. J. Tarvydas, t. VII, Kaunas 1939.Tarvydas J., Šatrijos Raganos „Viktutės” šaltiniai. Marijos Pečkauskaitės dienoraščių medžiaga, „Athenaeum”, t. VIII, Kaunas 1937.Venclova Tomas, Litwo, ojczyzno nasza, [w:] tegoż, Eseje. Publicystyka, Sejny 2001.2825528