Trockie akta sądowe z lat 1660–1661: charakterystyka typologiczna i językowa

The paper deals with the local court records of the Grand Duchy of Lithuania (GDL) from the collection of Vilnius University. The study of Trakai Castle Court documentation of 1660‒1661 (F7–TPT, 1660‒1661) allows us to conclude that the chancery work in local courts in the GDL was highly developed at the time. The system of documents’ drawing up and registering was clearly regulated and structured, taking into account the needs of state and public life. Almost all types of court records were composed according to well-defined canons, owing to which we can speak about certain genres of legal documentation that had developed apparently by the end of the 16th and the middle of the 17th centuries. The manuscript written in Polish and Ruthenian languages is important for research of Lithuanian, Polish and Byelorussian history. The abundance of accumulated information enables us to consider it as unique reference book that reflects changing sociolinguistic situation of the GDL. From the middle of the 17th century, Polish starts to significantly dominate in legal documentation, thus forces Ruthenian out of court by the end of the century.Trakų pilies teismo aktai 1660–1661 m.: tipologinė ir kalbinė charakteristikaSantrauka. Straipsnyje pristatoma 1660–1661 m. Trakų pilies teismo aktų knyga (F7–TPT, 1660–1661), pateikiama kalbinė bei tipologinė paminklo charakteristika. Atlikta analizė leidžia manyti, kad XVII a. antros pusės pilies teismo dokumentų rengimo ir registravimo sistema bei darbo procedūros buvo gana griežtai reglamentuotos. LDK egzistavo tam tikri teisinių dokumentų žanrai, formavęsi nuo XVI a. pabaigos iki XVII a. vidurio. Iš tiriamų aktų pavyko išskirti daugiau kaip 30 dokumentų rūšių. Paminklo kalbiniai bruožai yra tiesiogiai susiję su ypatingos kultūrinės LDK situacijos, grindžiamos valstybės daugiaetniškumu, evoliucija. XVII a. viduryje teisinėje kanceliarijoje buvo vartojamos dvi kalbos – lenkų ir rusėnų. Lenkų kalba aiškiai lenkė rusėnų pagal vartojimo dažnį. Analizė rodo, kad apie 56 proc. nagrinėjamų aktų sudaryti tik lenkų kalba, apie 8 proc. – rusėnų kalba, apie 36 proc. – abiem kalbomis. Pasakytina, kad kalbos pasirinkimą kiekvienu atveju lėmė ir dokumento rūšis, ir kliento kalbiniai polinkiai bei išmanymas