Meninės gimnastikos sportininkių (13-14 metų) rengimo ir parengtumo optimizavimas

Sportininkų ugdymo veiksmingumas priklauso nuo kryptingo rengimo vyksmo tam tikrais sportininkų rengimo etapais, valdymo, individualios sportininko adaptacijos prie pratybų ir varžybų krūvių. Tikslas: išsiaiškinti specifinio rengimo poveikį 13-14 metų meninės gimnastikos sportininkių parengtumo optimizavimui. Eksperimento metu buvo modeliuota trijų skirtingų rengimo programų rengimo struktūra ir registruotas sportininkių parengtumas (atletinis, techninis ir psichinis). Krūvių registravimo protokoluose buvo registruojamas choreografijai, elementų mokymuisi, varžybiniams pratimams bei atletiniam rengimui skirtas laikas per kiekvienas pratybas. Rengimo programų veiksmingumas nustatytas registruojant varžybinės veiklos realizavimą varžybinėmis sąlygomis pagal kiekvienos rengimo programos gimnastės gaunamus taškus, pagal kiekvieną iškovotą vietą (nustatytą taškų skyrimą mažėjančia tvarka). Skirtingų programų sportininkės treniravosi nevienodai – reikšmingai skyrėsi taikomų krūvių (nuo 10,28 iki 12,91 h per savaitę) (p <0,001), pratybų dienų rodikliai (nuo 5,43 iki 4,17 dienų per savaitę) ir sportininkių rengimo turinys. Statistiškai reikšmingai skyrėsi staigiosios jėgos ir jėgos ištvermės, specifinės ištvermės, koordinacijos judamųjų gebėjimų rodikliai ir atletinio parengtumo integralusis rodiklis, išreikštas balais (p <0,05). Veiksmingiausioje rengimo programoje vyravo choreografinis regimas (35,8%). Kūno veiksmų ir veiksmų su įrankiais technikos realizavimas įvairiose rengimo programose sezono pradžioje ir pabaigoje buvo skirtingas (p <0,05). Sportinių rezultatų siekimo etapu išryškėjo 13-14 metų meninės gimnastikos sportininkių varžybiniams pratimams tobulinti skirto laiko ir integraliojo rengimo reikšmė sportininkių varžybinės veiklos veiksmingumui. Pastebėta veiksmų su atskirais įrankiais technikos reikšmė, o kūno judesių technikos sudėtingumo rodikliai nusistovėjo. Svarbiausi veiksniai, nusakantys geriausius rezultatus, yra staigioji jėga, jėgos ištvermė, koordinacija ir susumuotas integralusis atletinio parengtumo rodiklis.Efficacy of athlete’s sport performance depends on the targeted training in certain periods, organization, management, individual adaptation of an athlete to the loads of training and competitions. Research aim was to determine the impact of specific training on sport performance of 13-14-year-old athletes in rhythmic gymnastics. The experiment resulted in modeling three different training programs and establishing the structure of the content of the training programs, as well as athletes’ sport performance. The training load protocols registered the time for choreography, element mastering, competitive routines and athletic training in each training session. The efficacy of the training programs was established registering the realization of competitive activities under competitive conditions, according to the number of points received by the gymnast of each training program, according to the place won. Training athletes in three training programs differed – their training loads were significantly different – from 10.28 to 12.91 hours a week, as well as the indices of the training days – from 5.43 to 4.17 days a week, the training content differed significantly. In the most effective training program choreographic training (35.8%) dominated. Statistically significant differences (p <0.05) were found in the indices of explosive strength and muscular power, specific endurance, coordination movement abilities and the integral index of athletic fitness. At the beginning of the season and at the end of it the realization of the body movement technique performing routines with different tools was different (p