Change in the attitude of would-be physical education teachers towards pedagogical communication

Straipsnyje gilinamasi į būsimųjų kūno kultūros ir sporto specialistų komunikacinę kompetenciją pedagoginės komunikacijos aktualijų kontekste bei diskutuojant apie mokytojo profesionalizmą. Mokytojo verbalinė komunikacija lemia mokinių fizinio aktyvumo nuostatą, taigi organizuotas tyrimas vadovaujantis socialinių sistemų teorija. Tyrimo metu taikytas klausimynas, kurio turinį sudarė fakto (socialiniai ir demografiniai) ir konstrukto (tiriamojo objekto) klausimai. Socialiniai ir demografiniai tyrimo kintamieji — tiriamųjų amžius, lytis, o diagnostinį tiriamojo konstrukto bloką sudarė keturios teiginių skalės ir atskiri klausimai. Straipsnyje aptariamos dvi teiginių skalės. Pirma — semantinio diferencialo teiginių skalė — leidžia nustatyti, kaip tiriamieji vertina savo kalbėjimą. Antrą skalę sudaro devyni teiginiai apie pedagoginę komunikaciją pamokoje. Buvo tiriami LKKA studentai iš Sporto edukologijos fakulteto: antro (89 studentai) ir ketvirto (60 studentų) kursų. Būsimųjų kūno kultūros mokytojų nuostatos dėl pedagoginės komunikacijos kaita atskleidė, kad vadovaujamasi stereotipiniu požiūriu į kalbėjimą kūno kultūros veikloje. Be to, akademinėje bendruomenėje kinta būsimųjų kūno kultūros mokytojų kalbėjimo įverčiai lyties požiūriu. Vaikinų įsivertinimai labiau nei merginų juos apibūdina kaip įtaigius mokytojus, nes ketvirtame kurse jų kalbėjimas jau emocingesnis, žaismingesnis, o merginos rečiau kalba spontaniškai. Vaikinai dažniau nei merginos atvirai demonstruoja hierarchinio bendravimo poziciją, nes siekia įžūlų mokinį paversti pajuokos objektu, o merginos dažniau nei vaikinai mano, kad mokiniams taikyti griežtas psichologinio poveikio priemones draudžia tik teoretikai.The article deals with communicational competence of would be specialists of physical education and sports in the context of topicality of pedagogical communication and the discussion on teacher’s professionalism. Teacher’s verbal communication determines the attitude of pupils towards physical activity; therefore, a research was conducted on the basis of the social systems theory. The content of a questionnaire used in the research was composed of questions on fact (social and demographic) and construct (object under research). Social and demographic variables of the research include the age and sex of the studies and the diagnostic block of the construct was made of four scales of statements and individual questions. The article discusses two scales of statements. The first scale of semantic differential statements allows establishing how the studies assess their talk. The second scale comprises nine statements about pedagogical communication in the lesson. The studies were students of the Faculty of Sports Education of the Lithuanian Academy of Physical Education. It was revealed that stereotypical approach towards the talk in physical activity is dominant. Besides, self-assessment of talk of would-be physical education teachers has been changing in terms of sex. Self-assessment of boys defines them as more suggestive teachers than girls. Boys more often than girls openly demonstrate hierarchy-based communication, whereas girls more often than boys think that application of strict psychological measures is banned only by theoreticians