Erdvės kontrolė

Darbe svarstoma apie miesto gatvėse įsigalinčias saugumo priemones bendresniame šiuolaikinės kontrolės politikos kontekste. Tyrimas paremtas sociosemiotine analize, kuri atliekama kritiniais tikslais – siekiant parodyti, kaip mus veikia kasdienio gyvenimo daiktai. Tokia analizė priverčia mus pamatyti tai, į ką žiūrime kasdien, bet ko nematome, ir imti reflektuoti tai, ką jaučiame, patiriame, bet ko prasmės nesuvokiame protu. Kartu tai yra lyginamasis darbas, tyrinėjantis kaip tie patys gatvės įrenginiai naudojami Prancūzijoje ir Lietuvoje. Pasirinktas analizės objektas – gatvė ir jos riboženkliai (stulpeliai, barjerai) – kvalifikuojami kaip sociosemiotiniai ir erdvės semiotikos objektai. Tyrime atskleidžiama, kaip programuojama judėjimo erdvė, kaip vykdoma judėjimo zonų kontrolė, kuri paradoksaliai skatina konfliktus. Programavimas visus veiksmo dalyvius paverčia automatinio, instrumentalizuoto judėjimo dalimis, kurios turi vykdyti iš anksto numatytą programą, pereiti nubrėžtą judėjimo trajektoriją. Judėjimą gatvėje siekiama kuo labiau reglamentuoti ir užprogramuoti. Ir tam pasitelkiamos papildomos disciplinavimo priemonės. Šis urbanistinės politikos reiškinys susijęs su šiuolaikine saugumo ideologija. Nors demokratinėse visuomenėse saugumas laikomas teise, tačiau dabar dauguma sutaria, jog absoliutus saugumas ir visiškas pavojų eliminavimas neįmanomas. Išryškėja paradoksas – juo labiau saugumas progresuoja, juo labiau dėl to didėja nesaugumo jausmas.The paper discusses the security measures taking place on the city streets in the general context of a modern policy. The study is based on sociosemiotic analysis, which is carried out for critical purposes - to show how things in everyday life affect us. Such an analysis makes us truly see what we look at everyday and reflect on what we feel, experience, even though we might not actually comprehend the meaning of those experiences in our heads. At the same time, this is a comparative study of how the same street equipment is used in France and Lithuania. The chosen objects of analysis - the street and its boundary markers (columns, barriers) - are qualified as sociosemiotic objects and objects of space semiotics. The study reveals how the movement area is programmed and how the movement zone control, which paradoxically stimulates conflicts, is carried out. Programming makes all individuals participating in an action into parts of an automated, instrumental movement that must execute a predefined program and go through the defined motion path. The aim is to regulate and program the movement in the street as much as possible. And for that additional disciplinary measures are employed. This phenomenon of urban politics is related to the ideology of modern security. While democratic societies regard security as a right, most now agree that absolute security and complete elimination of risks are impossible. The paradox is emerging - the more security progresses, the more the feeling of insecurity increases