Prezidentinė biografija

Straipsnis skirtas prezidento rinkimų analizei, sutelkiant dėmesį į kandidatų asmenybę ir įvaizdį. Darbe teigiama, kad Vakarų demokratinės visuomenės politiniame lauke ima konkuruoti ne idėjos, o saviraiškos būdai, politinė reklama. Todėl per prezidento rinkimus didžiausias dėmesys skiriamas kandidato asmenybei, o ne jo skelbiamoms idėjoms. Šią tendenciją patvirtina vis didėjantis domėjimasis politiko asmeninio gyvenimo istorija – jo biografija. Semiotinio tipo analizėje lyginamos žurnalistinės Jacques’o Chiraco ir Rolando Pakso biografijos. Nuo politologinės analizės šis tyrimas skiriasi tuo, kad neužsiima politinėmis idėjomis ir programomis. Semiotiniu požiūriu biografija yra ne dokumentas, liudijantis apie konkretaus žmogaus gyvenimą, bet tekstas, pasakojamasis diskursas, pagal tam tikrus dėsnius bei logiką konstruojantis asmens istoriją. Pasirinktos biografijos įdomios ne kaip pavienio individo istorijos, bet kaip tam tikros kultūros, visuomenės, tradicijos rezultatai, atskleidžiantys tos visuomenės idealus. Nuotraukų ir straipsnių lyginimas atskleidžia, kad Chiraco figūra priklauso istoriniam, realiam laikui ir tradicijai, o Pakso figūra atėjusi iš mitologinės, aistorinės erdvės, palankios populizmui. Apibendrinime teigiama, kad biografijų skirtumai priklauso nuo skirtingos politinės, žurnalistinės kultūros, atstovaujamų politinių pažiūrų bei nuo jų autorių požiūrio į savo šalies rinkėjus.The article is devoted to the analysis of presidential elections, focusing on the personality and image of the candidates. The work states that in the political field of the Western democratic society not the ideas but rather the methods of self-expression and political advertising are actually in competition. Therefore, during the presidential election, the focus is on the personality of the candidate and not on their ideas. This tendency is confirmed by the growing interest in the history of the politician's personal life - their biography. The semiotic analysis compares the journalistic biographies of Jacques Chirac and Rolandas Paksas. This research differs from political analysis in that it does not engage in political ideas and programs. From a semiotic point of view, a biography is not a document that testifies to the life of a particular person, but rather it is a text, narrative discourse that constructs a person's story according to certain laws and logic. Selected biographies are interesting not as individual stories of specific people, but as the results of a certain culture, society, tradition, revealing the ideals of that society. Comparison of photographs and articles reveals that the figure of Chirac belongs to the historical, real time and tradition, while the figure of Paksas came from a mythological, antihistoric space favouring populism. The summary states that the differences of biographies depend on a different political and journalistic culture, political views and the attitude of their authors towards the electorate of their own country