Atsinaujinimas ir reformų delsimas Lietuvos Liuteronų Bažnyčioje 1985-1995 m.

Istorijos eigoje Bažnyčių įtaka visuomenei buvo nevienoda. Kai kuriais atvejais Bažnyčios tapdavo visuomenės varikliu. Ryškus Katalikų Bažnyčios vaidmuo Lietuvos tautiniame atgimime XIX a. antroje pusėje. Kur kas mažiau įsisąmonintas liuteronų įnašas į lietuvybės atgimimo procesą. Nedaug kas žino, kad Jonas Pipiras, kunigavęs Tauragėje 1872-1882 m., ir Martynas Keturakaitis, kunigavęs taip pat Tauragėje 1883-1892 m., buvo gerokai įsitraukę į lietuviškų knygų platinimą. Keturakaitis už tai buvo suimtas ir ištremtas, bet jam pavyko per Kaukazą pabėgti į Ameriką, kur įkūrė pirmą lietuvių liuteronų parapiją Amerikoje. Lietuvos Liuteronų Bažnyčiai priklauso tik 1% Lietuvos gyventojų. Tačiau nepaisant šios Bažnyčios narių mažo skaičiaus, ji šiandien laikoma antrąja dvasine jėga po Lietuvos Katalikų Bažnyčios. Ji lenkia net tokias skaičiumi didesnes tradicines Bažnyčias kaip ortodoksų ir sentikių. Tai susiję su jos istoriniu įnašu į lietuvių kultūrą. Straipsnyje bandoma išryškinti Lietuvos Liuteronų Bažnyčios atsinaujinimo poslinkius ir kai kurias reformų delsimo žymes per Lietuvos išsilaisvinimo dešimtmetį.In the course of history the influence of Churches on society was different. In some cases Churches would become the driving force for society. The role of the Catholic Church in the Lithuanian national revival in the second half of the 19th c. is obvious. The Lutheran contribution to the revival process has been realised to a much smaller extent. Not many know that Jonas Pipiras, a priest in Tauragė in 1872–1882, and Martynas Keturakaitis, a priest in Tauragė in 1883–1892, were greatly involved in the dissemination of Lithuanian books. Keturakaitis was arrested and deported, yet he managed to escape to America through Caucasus, where he established the first Lithuanian Lutheran parish in America. As few as 1% of Lithuanian population belong to the Lithuanian Lutheran Church. However, despite the small number of members of this Church, it is today considered to be the second spiritual power after the Lithuanian Catholic Church. It surpasses even such traditional Churches as Orthodox or Old Believers, which are larger in the number of members. This is related to its historical contribution to Lithuanian culture. The paper attempts to point out the shifts in renewal of the Lithuanian Lutheran Church and certain signs of delaying reforms during the decade of Lithuania’s liberation