Žmonės ir beždžionės

Tyrimo objektas – žmonijos evoliucijos teorijos sklaida Lietuvoje XX a. pirmoje pusėje. Pirmiausia darbe aptariama kunigo Théopile’io Mo­reux knygelė apie Charles’io Darwino idėjas, kurios vertimas 1932 m. buvo publikuotas Lietuvoje. Tada atskleidžiama, kad Lie­tuvoje evoliuciją kritikavusiems katalikams svarbiau­sias buvo mokslinis klausimo aspektas. Įpratę skirti tikėjimą, filosofiją ir mokslą, daug jų manė, kad su ti­kėjimu derėtų bet kuri mokslinė išvada. Tarp evoliucijos šalininkų Lietuvoje iki ketvirto dešimtmečio vyravo kitokia nuostata: evoliuciją daž­niau skelbė misionieriškai nusiteikusieji, kovojantieji už ateistinę pasaulėžiūrą. Jiems svarbiau už mokslą buvo krašto kultūros ir viešojo gyvenimo sekuliari­zacija, kova su Katalikų Baž­nyčia. Evoliucijos teorija jiems buvo tik dar vienas ginklas pa­saulėžiūrų grumtynėse. Straipsnyje apibrėžiama savita situacija: ka­talikai buvo labiau linkę pripažinti mokslo autonomiją, o pažan­gieji laisvamaniai mokslu domėjosi kaip ateistinės pasaulėžiūros tarnaite. Lietuvoje darvinizmas iš pradžių pasirodė kaip anti­religinė ideologija ir tik po to kaip biologinė teorija. Idėjų istorijos fone plačiau aptariamos Jono Šliūpo, Petro Avižonio, Simano Šultės, Prano Dovydaičio ir kitų mintys atskleidžia religijos, filosofijos ir mokslo santykių bei darvinizmo raidą Lietuvoje, polemikose susikertančius tikėjimus, teistinės ir ateistinės pasaulėžiūros sankirtas.The research object is the dissemination of the human evolution theory in Lithuania in the first half of the 20th century. The first object to be discussed in this paper is the Théopile Mo­reux book on the ideas of Charles Darwin, the translation of this which was published in 1932 in Lithuania. Then the paper reveals that the scientific question aspect was considered to be the most important to the Catholics criticising evolution in Lithuania. They were used to differentiating the three – religion, philosophy and science – and many of them thought that any scientific conclusion would combine with religion well. A different point of view was prevalent among evolutionists until the 1940s: those advocating evolution usually had the attitude of missionaries and were fighting for the atheistic worldview. Other than science, they found important the secularisation of local culture and public life and the fight with the Catholic Church. The evolution theory to them was merely another weapon in the conflict of worldviews. A certain situation is described in this paper: Catholics were more inclined to acknowledge the autonomy of science, and the progressive freethinking were interested in science as the maid of the atheistic worldview. In Lithuania, Darwinism first emerged as an antireligious ideology, and only later, as a biology theory. In the context of the history of ideas, the thoughts of Jonas Šliūpas, Simanas Šultė, Pranas Dovydaitis and others reveal the development of Darwinism and of the relation between religion, philosophy and science, highlight the different religions in polemics and the intersections between the theistic and atheistic worldviews in Lithuania