Miestiečio butas sovietų Lietuvoje 1945-1990 m.

Straipsnyje aptariamas požiūris į buitį ir asmeninę žmogaus erdvę sovietinėje visuomenėje. Sovietinėje ideologijoje asmeninė erdvė ir buitis nebuvo privatus reikalas. Chronologiškai žvelgiant į sovietmečio interjerų kaitą, jų aprašymus spaudoje bei periodikoje, taip pat analizuojant oficialius politinius sprendimus, galima vesti aiškias paraleles tarp ideologijos, politikos, naujo tipo visuomenės konstravimo, architektūros bei gyvenamosios erdvės. Šiame darbe siekiant atskleisti santykį tarp oficialiosios ideologijos ir gyvenamosios erdvės konstravimo principų susitelkiama į sovietmečiu Lietuvos miestuose statytų namų vidaus erdvių analizę. Analizuojant sovietų valdžios Lietuvoje pusamžį, atsiskleidžia unikali privatumo ir viešumo niveliacija, ideologiškai determinuotas gyvenamosios erdvės konstravimo procesas. Pagal bendros politinės linijos ir socialinės politikos prioritetų kaitą bei jos nulemtus pokyčiais stilistinėje gyvenamosios erdvės terpėje sovietinė epocha Lietuvoje sąlyginai skirstytina į Stalino, Chruščiovo ir Brežnevo etapus. Jais galime fiksuoti stilistinius, estetinius, funkcinius pokyčius ir architektūroje, ir miestų planavime, ir miestiečių gyvenamojoje erdvėje. Modernaus komunistinio piliečio ugdymas itin aktyviai rėmėsi gyvenamosios erdvės kontroliavimo idėja. Tačiau absoliuti standartizacija ir masinė gamyba, kartu ir pastanga unifikuoti žmonių gyvenimo sąlygas palyginti greitai sulaukė kritikos dėl savo beveidiškumo ir nesitaikymo prie individualių poreikių.The article discusses an approach to domestic life of an individual and personal space in the Soviet society. In the Soviet ideology a personal space and domestic life was not a private matter. Looking from a chronological perspective to the alternation of Soviet interiors, descriptions thereof in press and periodical publications, also while analysing official political decisions, clear parallels might be drawn between ideology, politics, design of new type of society, architecture and the living space. The thesis seeks to analyse internal spaces of houses built in Lithuanian cities during the Soviet times, in order to reveal the ratio between the official ideology and principles of construction of the living space. While analysing half a century of the Soviet rule in Lithuania, a unique levelling of privacy and publicity is revealed, as well as the ideologically-determined construction process of the living space. According to the alternation of general political line and priorities of social policy and policy determined changes of the stylistics of the living space, the Soviet era in Lithuania might be conditionally subdivided into the periods of Stalin, Khrushchev and Brezhnev rule. They also might help in tracing stylistic, aesthetic, and functional changes in the architecture and in urban planning, as well as in living space of the city people. However, absolute standardisation and mass production, together with attempts to unify living conditions of people were soon critiqued for its facelessness and unwillingness to adjust to individual needs