Formation and transformations of dynastic ties between the Grand Duchy of Lithuania and the kingdom of Poland from 1386-1795

Pirmieji šeši Lietuvos valstybės šimtmečiai kartu yra ilgaamžė santykių su Lenkija istorija, arba, kaip Lenkijos ir Lietuvos bendros valstybės – Abiejų Tautų Respublikos – istorija. Dinastinių ryšių pradžia – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos ir Jadvygos Anžu, Lenkijos karalienės, vedybos 1386 metais. Pakrikštytas Jogaila tapo Lenkijos karaliumi Vladislovu Jogaila. Lenkijos istoriografijoje Jogailos ir Jadvygos vedybų sutartis, žinoma kaip Krėvos sutartis arba unija, aiškinama kaip aktas, kuriuo Lietuva buvo prijungta prie Lenkijos (arba inkorporuota į Lenkiją). Lietuvių istorinėje literatūroje į Krėvos sutartį žvelgiama tik kaip į vedybų sutarties patvirtinimą, o ne kaip į tarpvalstybinę sutartį dėl valstybių sąjungos arba suliejimo (unijos). Straipsnyje autorė pristato naujausius dinastinės sąjungos tarp Lietuvos Didžiosios Kunigikštystės ir Lenkijos Karalystės tyrimus, kuriuose nagrinėjami ne tik Krėvos, bet ir vėlesni susitarimai bei sutartys. Juose išryškėja sudėtingas ir nevienareikšmis pobūdis šios dinastinės sąjungos, vienijusios dvi skirtingas savų interesų turėjusias šalis, kurios buvo ne tik partneriai, bet ir konkurentai. Analizuodama Jogailos ir Jadvygos dinastinę sąjungą bendresniame Europos istorijos kontekste, autorė vartoja sudėtinės valstybės arba monarchijos sąvoką. Sudėtinės monarchijos terminas, kalbant apie vėlyvuosius viduramžius, apibūdina specifinį daugiavariantį valstybių jungimosi ir sugyvenimo būdą, kai bendrą valstybinį darinį sudarydavo savarankiškos, kartais net bendros teritorijos neturėjusios valstybės. Tai nauja Lietuvos ir Lenkijos istoriografijoje. Unijos (bendros valstybės) klausimas nebuvo problema iki tol, kol gyvavo Gediminaičių-Jogailaičių dinastija.The first six hundred years of the Lithuanian state are marked by its centuries-long relationship with Poland, known to history as the Polish- Lithuanian Commonwealth. The dynastic link began in 1386 with the marriage of Lithuania's Grand Duke Jogaila to Jadvyga of Anjou, heiress to the throne of Poland, thus assuming the Polish throne and henceforth known by his Christian name Wladyslaw Jagiello. In Polish historiography, the marriage act, known as the Act of Krėva (Krewo), was interpreted as signifying a union which incorporated Lithuania into Poland. In recent Lithuanian scholarship, however, the Krėva Act is viewed as the ratification of a marriage contract rather than an international treaty constituting a union. The author introduces latest research on this subject and discusses subsequent treaties and agreements which illustrate the complex nature of this dynastic link and increasingly divergent interests of the two states which were both partners and rivals. Placing the dynastic union of Jogaila and Jadvyga into a European context, the author also introduces the term "composite monarchy," the joining of two autonomous states under the same ruler, a concept new to Polish-Lithuanian historiography. The need to resolve the question of union did not become an issue until the power of the Gediminian-Jagiellonian dynasty began to wane