Aukštojo mokslo institucijų ekonominio poveikio ir efektyvumo vertinimas

Aukštojo mokslo institucijos (AMI) turi potencialo daryti didelę įtaką šalies ekonomikai, tačiau, moksliniame lygmenyje trūksta priemonių kaip sistemiškai įvertinti AMI efektyvumą ir poveikį šalies ekonomikai bendroje sistemoje. AMI ekonominė veikla yra integrali vietinės ekonomikos dalis ir todėl yra verta išsamaus mokslinio tyrinėjimo. Tyrimo metu paaiškėjo, kad yra būtina vertinti AMI veiklos efektyvumą ir daromą poveikį šalies ekonomikai tam, kad galima būtų išsamiau suprasti kokį poveikį AMI veikla sukuria šalies ekonomikai. Šios disertacijos tikslas yra sukurti modelį, leidžiantį įvertinti ekonominį AMI poveikį bei šių institucijų efektyvumą bendroje sistemoje.Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, išvados ir septyni priedai. Pirmame skyriuje analizuojamas ekonominis AMI poveikis, atsižvelgiant į pačius aktualiausius teorinius modelius. Skyrius baigiamas kritine AMI ekonominio poveikio ir efektyvumo metodų analize. Antrame skyriuje detaliau nagrinėjami pasiūlyti tiek AMI poveikio ekonomikai tiek efektyvumo vertinimo modeliai. Siūlomas integralus AMI ekonominio poveikio ir efektyvumo vertinimo modelis, kuris susideda iš dviejų dalių. AMI ekonominiam poveikiui vertinti pasirinktas sąnaudų-rezultatų modeliavimo metodas, o gautų rezulatų efektyvumui vertinti pasirinkta duomenų apgaubimo analizė (toliau – DAA). Antroje skyriaus dalyje pateikiamos prielaidos AMI ekonominio poveikio ir efektyvumo vertinimui, siūlant taikyti vieną integruotą modelį. Trečiame skyriuje vertinant Lietuvos valstybinių universitetų poveikį ir efektyvumą šalies ekonomikai atliekamas empirinis tyrimas ir modelio aprobavimas. Po to pateikiama nuodugni modelio taikymo eiga vertinant Lietuvos AMI. Gauti rezultatai parodė, jog Lietuvos valstybiniai universitetai turi vieną didžiausių II tipo našumo koeficientų lyginant su kitais švietimo sistemos dalyviais. Rezultatai taip pat parodė, kad, didesni universitetai savo veiklą vykdo efektyviau. Disertacijos pabaigoje pateikiamos šio tyrimo bendros išvados ir rekomendacijos tolimesniems tyrimam. Šios disertacijos rezultatai paskelbti keturiose publikacijose: 3 publikacijos tarptautiniu mastu pripažintose duomenų bazėse, 1 publikacija konferencijos medžiagoje.Higher Education Institutions (HEIs) have the potential to make a substantial impact on a country’s economy. However, at the scientific level, there are lack of tools to assess the internal efficiency of HEIs and their economic impacts on the local economy in a systematic way. This research assumes that the economic activity of HEIs is integral to local economies, and thus, deserves serious study. The research proposes that it is necessary to assess HEIs’ measurable impact on the economy, as well as their efficiency, in order to offer an analysis of which HEIs are performing as optimally as possible. The object of this dissertation is to develop a model that allows evaluating economic impact and efficiency of HEIs within the same system. The dissertation consists of an introduction, three chapters, general conclusions, and seven appendices. Chapter 1 analyses pertinent research on the economic impact of HEIs by considering the most relevant theoretical models. This chapter outlines approaches for evaluating efficiency as they pertain to HEIs’ activity. The chapter concludes with a critical synopsis of the current methods of assessing impact and efficiency in HEI research. Chapter 2 details the proposed models for evaluating both the economic impact and the efficiency of HEIs. Input-Output modelling (I-O) will be for its viability as a reliable approach to analysing economic impact. Next, a thorough account of Data Envelope Analysis (DEA) will be performed to justify its theoretical value in assessing HEIs’ efficiency. The other part of the chapter brings economic impact and efficiency together by proposing an integrated model. In chapter 3 the study looks at the Lithuanian public universities specifically as an empirical case study. Then the chapter offers an in-depth account of the application of the model to Lithuanian context. Based on this study’s empirical research, the findings outlined in Chapter 3 indicate that HEIs have one of the highest type II output multipliers in Lithuania, compared to other educational sectors. Meanwhile, larger universities have higher type II output multipliers than smaller universities. Furthermore, apart from one outlying institution, the largest HEIs were also the most efficient, debunking the common belief that smaller, more specialized universities are more efficient. Finally, a set of general conclusions and recommendations for further research and application complete the present study. 4 publications focusing on the discussed dissertation are published: 3 in internationally recognized data basis, 1 – in conference material