Length of Criminal Proceedings as a Basis for State Civil Liability (Court Practice Analysis)

By establishing the purpose of criminal proceedings and elaborating in the provisions of other articles, the legislator sought to ensure a balance between the speedy process and the rights and legitimate interests of the subjects. This article analyzes, on the basis of case law, the relationship between the duration of the prosecution and the individual’s right to a speedy and due process, and discusses the criteria for length of proceedings and their assessment in case law of the Supreme Court of Lithuania. The principle of speed of procedure obliges law enforcement officials and courts to take all procedural steps and to take decisions as quickly as possible. The requirement of expeditiousness of proceedings, the prohibition of unjustified delay, the requirement to take procedural steps within the shortest possible period of time and the principle of delay in criminal proceedings are significant in that they must be complied with at all stages of the proceedings. This means that pre-trial officers, the prosecutor and the court must take all the measures and means required by law to investigate and deal with the crime as briefly as possible, keep the process intense and protect every person subject to criminal proceedings from prolonged ignorance. This article will also answer the question of whether the assessment of the actions of pre-trial officers in pre-trial civil liability matters is identical to the treatment of the same actions from the point of view of the criminal proceedings only.Įstatymų leidėjas, nustatydamas baudžiamojo proceso paskirtį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1 str.) ir detalizuodamas ją kitų straipsnių nuostatose, siekė užtikrinti greito proceso ir jame dalyvaujančių subjektų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo pusiausvyrą. Tačiau nepaisant aiškaus reguliavimo įstatymu, praktiniame darbe dažnai susiduriama su „greitumo“ sąvokos aiškinimu: vienu atveju trejus metus trunkantis ikiteisminis tyrimas laikomas atitinkančiu greito proceso standartus, kitu atveju dveji metai nuo baudžiamojo persekiojimo pradžios (ikiteisminio tyrimo pradėjimo) iki galutinio teismo sprendimo (nuosprendžio) priėmimo pripažįstami per ilga trukme. Tad straipsnyje teismų praktikos pagrindu analizuojamas baudžiamojo persekiojimo trukmės ir asmens teisės į greitą ir tinkamą procesą santykis, aptariami proceso trukmės kriterijai ir jų vertinimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendžiant žalos atlyginimo klausimus. Tačiau ar visais atvejais asmens patirta psichologinė įtampa lemia proceso greitumo pažeidimus? Ar ilga proceso trukmė visada sąlygoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų bendrosios rūpestingumo pareigos pažeidimą? Kokie faktiniai aspektai leidžia teismams konstatuoti, jog leistina ir pateisinama trukmė buvo viršijama? Straipsnyje taip pat atsakoma į klausimą, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ikiteisminio tyrimo metu vertinimas sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą yra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui vien tik baudžiamojo proceso požiūriu (ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų veiksmai, kurie nors ir atitiko tam tikras baudžiamojo proceso teisės normas, yra pagrindas civilinei atsakomybei kilti)