Criminal Liability for Criminal Activities Related to Commercial Secrets: The Justification for Criminalisation

The article was prepared on the basis of a paper presented at the scientific conference The Challenges of Changing Society in Criminal Justice, organised by the Mykolas Romeris Law School, Institute of Criminal Law and Process. Commercial secrets are one of the most common ways of protecting, inter alia, both intellectual property objects and commercially valuable information. The moment of commencement of the protection of trade secrets does not relate to the intervention of the authorities or registration. In contrast to patents, the legal regime for trade secrets is more business-aware, de facto requiring no greater requirement than the value of such information to protect trade secrets. Inter alia, these circumstances have led to the widespread use of trade secrets. Trade secrets are governed by the rules of various branches of law: civil (inter alia, labor), administrative and criminal law. Such wide regulation can only be properly applied with a clear distinction between the different types of liability. Unfortunately, Articles 210 and 211 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania are abstract and repeating terms used in other legal acts without qualitatively significant criteria for delimitation. The inadequate legal technique in the area of trade secret protection has resulted in the situation what the application of criminal liability is more dependent on the will of law enforcement officers to qualification like crime or not. Wherefore, it means of criminal law are accordingly superfluous.Straipsnis parengtas Mykolo Romerio teisės mokyklos Baudžiamosios teisės ir proceso instituto mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Besikeičiančios visuomenės iššūkiai baudžiamajai justicijai“ skaityto pranešimo pagrindu. Komercinės paslaptys yra vienas labiausiai paplitusių komercinę vertę turinčios inter alia intelektinės nuosavybės objektų teisinės apsaugos būdų. Komercinių paslapčių apsaugos pradžios momentas nėra susijęs su valstybės institucijų įsikišimu. Priešingai nei patentų, komercinių paslapčių teisinis režimas yra labiau suvokiamas verslui – siekiant apsaugoti komercines paslaptis de facto joms nekeliami jokie didesni reikalavimai nei tokios informacijos vertė.1 Šios aplinkybės ir lėmė komercinių paslapčių didelį paplitimą. Komercinės paslaptys yra reguliuojamos skirtingų teisės šakų normų: civilinės (inter alia darbo), administracinės ir baudžiamosios teisės normomis. Toks platus reguliavimas gali būti tinkamai taikomas tik aiškiai atribojant skirtingų atsakomybės rūšių taikymo atvejus. Deja, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 210 ir 211 straipsniai yra abstraktūs, kartojantys kituose teisės aktuose vartojamus terminus, nenustačius kokybiškai reikšmingų atribojimo kriterijų. Netinkama juridinė technika komercinių paslapčių apsaugos srityje lėmė situaciją, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas labiau priklauso nuo teisės taikytojų norų vienur ar kitur matyti nusikalstamą veiką ar jos nematyti. Taip pat toks reguliavimas tampa verslo subjektų alternatyviu teisinių ginčų sprendimo būdu baudžiamosios teisės priemonėmis ir jis yra perteklinis