Government, Society and Higher Education in Lithuania From the Mid-19th century to the Early 20th Century

Darbo tikslas – išsiaiškinti, kokios politinės paskatos nulėmė Rusijos valdžios strategiją ir taktiką aukštojo mokslo atžvilgiu Lietuvoje ir kaip kito visuomenės nuostatos šioje srityje. 7-ajame dešimtmetyje Rusijos pareigūnai ėmė pripažinti rusiškos aukštosios mokyklos Šiaurės vakarų krašte poreikį – taip būtų išspręstas patikimų valdininkų ir mokytojų trūkumo klausimas bei „lenkų“ civilizacijai priešpastatyta aukštoji rusiška kultūra. Iki sukilimo Lietuvos bajorija sutiko tik su lenkiško universiteto idėja bet to jai buvo būdingas socialinis konservatyvumas. Gresiančio sukilimo akivaizdoje Rusų valdantysis elitas buvo pasiryžęs atkurti universitetą. Tačiau Lenkijos Karalystėje pasidėjęs sukilimas sutrukdė šių planų įgyvendinimą. Numalšinus sukilimą idėjas apie universiteto atkūrimą bandė kelti Vilniaus generalgubernatorius Michailas Muravjovas, bet jos buvo priešiškai sutiktos centrinės imperijos valdžios. XIX a. pabaigoje – XX a.pradžioje Lietuvos visuomenė siekė, kad būtų įkurta bent rusiška aukštoji mokykla, bet vėlgi „lenkiško“ veiksnio įsivyravimo baimė Rusų valdininkiją paskatino ignoruoti tokius projektus. 1905 m. išryškėjo keturi atkuriamo ar įkuriamo Vilniaus universiteto koncepcijos: lietuviškais, lenkiškasis, Lietuvos bei universitetas Lietuvoje. Po 1905–1907 m. revoliucijos aukštosios mokyklos, o ypač universiteto, įkurimui Vilniuje nebūta jokių realių galimybių. Tai sąlygojo tiek finansinių ir intelektualinių išteklių trūkumas visoje imperijoje, tiek lenkų bei žydų įsigalėjimo “pakraščių” universitete baimė.The aim of the research is to define political incentives which determined the strategy and tactics employed by the Russian Government regarding higher education in Lithuania and the changes of social attitudes towards it. In 1860s, Russian authorities acknowledged the fact that there is a need for a school of higher education in the Northwest region of the country. The establishment of a school would solve the problem of the shortage of reliable officers and teachers and help the Russian high culture oppose the “Polish” civilisation. Lithuanian noblemen only supported the idea of creating a Polish university. They expressed socially conservative attitudes. The Russian governing elite, facing the possibility of an uprising, was ready to revive the university. However, the uprising in the Kingdom of Poland blocked the implementation of those plans. After the uprising was suppressed, Vilnius Governor General Michail Muravjov tried to raise the question of reestablishment of the university, which was, however, negatively evaluated by the central governing authorities of the Empire. In the late 19th – early 20th centuries Lithuanian society sought to establish at least one Russian school of higher education, however, Russian authorities ignored the project since they were afraid that the "Polish" factor would prevail in the region. In 1905, four concepts of the reestablishment or establishment of Vilnius university prevailed: Lithuanian, Polish, a university of Lithuania and a university in Lithuania. After the Revolution of 1905-1907 the idea of the establishment of a school of higher education or a university in Vilnius did not have any real possibilities. It was due to the shortage of financial as well as intellectual resources across the Empire and the authorities' fear of the possibility of Polish and Jewish prevalence in a “periphery” university