Collision of the Baltic phenomenon and the Lithuanian identity in new organ music

Šiuolaikinėje lietuvių, latvių ir estų muzikoje atsispindi ypatingas reiškinys – baltiškasis fenomenas, susijęs su gelmės gausmu, bangų ciklais, dimensijos augimu ir apokaliptiniu transcendentalizmu. Jo bruožai yra tarsi amžinybės stilius – begalinė melodija, ritmo monotonija, gelmių jėgos telkimasis ir lūžis į Nušvitimą. Jo reikšmėse glūdi ir religinis, ir gamtiškasis panteistinis aspektai, ir ieškojimai „kitos erdvės“ bei vizijos horizontalės paradigma. Tai galima įvardyti kaip baltiškąjį fenomeną, motyvuojamą išlikimo atšiauriomis geopolitinėmis sąlygomis, konfrontuojant su Rusijos imperializmo grėsme. Šią koncepciją praplečia ir savaip sutvirtina naujas lietuviškos tapatybės rekonceptas – posūkis į baroką ir europines vertybes per kultūros brandą, raiškos polifoniją, valstybingumo patirtį, dvasinį Apšvietos racionalizmą.The particular phenomenon of a Baltic style emerges in contemporary Lithuanian, Latvian and Estonian organ music, related to the dimension of the depth and the cycles of waves, rising to appocalyptic transcendentality. Its features are like the style of eternity: eternal melody, monotony of rhythm, the power of the depths concentrating on eclipse and enlightenment. The philosophy of religion and nature, as well as aspects of pantheism, the search for ‘another space’, and the paradigm of the horizon of visuality, are clearly hidden in this semantic. All these ideas featured in the music could be called a Baltic phenomenon, the motivation of which is based on a confrontation with the agressive nature of the north and the Russian Empire. This concept is supported by the Baltic self, and is extended by the Lithuanian identity reconcept: the turn to Baroque and European connections in culture, statehood and the rationalism of the Enlightenment