Žemdirbystės įvairenybės

Medžiaga straipsniui rinkta 1972 m. Vilniaus kraštotyrininkų ekspedicijos metu, pagal P. Dundulienės sudarytą klausimyną. 12-oje kaimų buvo apklausta 16 senyvo amžiaus žmonių, kurių pasakojimai apėmė laikotarpį nuo XIX a. pabaigos. Ekspedicijoje autoriui talkino dailininkė T. Jankauskaitė, kurios pieštų įrankių ir rugiapjūtės papročių atvaizdai yra šio straipsnio iliustracijos. Nors ekspedicijos metu pagrindinis dėmesys buvo skiriamas medžiagai apie žemės dirbimo ir sėjos įrankius rinkti, tačiau analizuojant rugiapjūtę neišvengiamai, be pagrindinės temos, pavyko rasti ir užfiksuoti įdomių, netgi unikalių XX a. antrosios pusės mastu papročių elementų, darbo momentų. Todėl temos ribos prasiplėtė, ir teko papildomai domėtis žemdirbystės papročiais. Straipsnyje pateiksime kai kuriuos rugiapjūtės papročių aprašymus, susijusius su užfiksuotais jų pavyzdžiais, nes tai dar geriau atskleidžia Adutiškio apylinkių žemdirbystės savitumą