[Įvadas]

Romualdas Požerskis kartu su tarptautinėmis fotografų grupėmis 2016, 2017 ir 2018 metais vyko j Bangladešą ir per kiekvieną kelionę šioje šalyje, vienoje iš skurdžiausių pasaulyje, praleido po dešimt dienų. Taip buvo sukurtos fotografijos, kurios parodo Bangladešą ne tik kaip vieną iš neturtingiausių, bet ir kaip vieną iš spalvingiausių (ir tiesiogine, ir metaforiška prasme) pasaulio šalių. Fotografuodamas Bangladešo sostinėje Dakoje, Požerskis įamžino sunkų, primityviomis priemonėmis atliekamą darbą ir vakariečiui sunkiai įsivaizduojamas gyvenimo sąlygas: laivų remonto dirbtuves, odos apdirbimo fabrikėlių rajoną, per kurį teka chemikalais užteršti upeliai, palei geležinkelio bėgius nusidriekusius lūšnynus, kur žmonės gyvena kartoninėse pastogėse be vandens ir elektros. Skurdas ne mažiau ryškus ir kitose šalies vietovėse, aplankytose fotografo: šiukšlynuose prie Čitagongo uostamiesčio, kaimeliuose, kur neturtingos šeimos gyvena valtyse, Jaflongo akmens skaldyklose ar ryžių apdirbimo įmonėse. Kita vertus, Požerskio fotografijose Bangladešas atrodo ryškiaspalvis, egzotiškas, išsaugojęs pirmapradį, civilizacijos neišbalansuotą gyvenimo ir darbo ritmą. Jį nesunku pajusti ir žvejų uosto fotografijose, ir vaizduose, užfiksuotuose netoli turizmui pritaikyto Koks Bazaro miesto, kur kaimelių gyventojai džiovina sugautas žuvis. Tačiau bene įtaigiausiai šio krašto kultūros savitumas atsiskleidžia tradicinių švenčių akimirkose. Dakoje Požerskis fotografavo Holi šventę, kurios metu, kovo mėnesį, esant mėnulio pilnačiai, hinduistai barstosi ryškiaspalviais milteliais, o antrąją šventės dieną laistosi spalvotais dažais. Ne mažiau spalvingos ir fotografijose įamžintos žmonių emocijos, nes tai - pavasario ir džiaugsmo šventė.[...]Vytauto Didžiojo universitetasŠiuolaikinių menų katedr