Does the strict liability for persons provided for the environmental violations under the Law on environmental protection of the Republic of Lithuania not contribute to presumption of innocence under the Article 31 of the Constitution of the Republic of Lithuania?

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalis numato, kad „ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba neišvengiamą (realią) žalos aplinkai grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus“. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis įtvirtina asmens nekaltumo prezumpciją, numatančią, kad „[a]smuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu“. Aplinkos apsauga pastaruoju metu tampa itin dideliu prioritetu. Tiek tarptautiniais, tiek nacionaliniais teisės aktais įtvirtinamos nuostatos, siekiant išvengti žalos aplinkai bei ją apsaugoti, o padarius žalą asmenys įpareigojami dėti visas pastangas ir užkirsti kelią didesnei žalai atsirasti bei kuo greičiau likviduoti žalos sukeltas pasekmes, o jos neišvengus – atsakyti už žalą gamtai (aplinkai) teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau ne mažesnis dėmesys skiriamas ir asmenų teisėms bei jų užtikrinimui. Ypatingai svarbu, kad teisinė atsakomybė būtų taikoma remiantis teisiniais principais, o jos taikymo pagrindai būtų įtvirtinti įstatymais taip užtikrinant asmens teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Baudžiamojoje teisėje nekaltumo prezumpcija įtvirtinta kaip materialiosios ir procesinės teisės principas. Tačiau kitose teisės šakose jis taip pat taikomas universalaus teisės principo pagrindu. Taigi, atsižvelgiant į Lietuvoje įstatymu įtvirtintą ūkio subjektų civilinę atsakomybę be kaltės padarius žalą aplinkai, kyla klausimas: ar toks atsakomybės be kaltės taikymas asmenims, pažeidusiems aplinkosaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam, vienam pagrindinių teisės principų – asmens nekaltumo prezumpcijai? Darbe pažymima, kad tyrimo tema nėra plačiai nagrinėjame teisinėje doktrinoje, pasigendama išsamesnių tyrimų nekaltumo prezumpcijos kaip bendrojo, o ne išimtinai baudžiamosios teisės principo, analizės aplinkosaugos teisės pažeidimų kontekste. Taip pat keliamas klausimas, ar pasirinkta griežtosios civilinės atsakomybės forma yra laikytina proporcinga pažeidimui, už kurio padarymą ji taikoma. Dėl šios priežasties darbe nagrinėjama tema tenkina darbo naujumo reikalavimą bei plačiau atskleidžia nagrinėjamos temos turinį aplinkosaugos srityje. Šiame darbe pasinaudojant įvairiais tyrimo metodais (dokumentų ir sisteminės analizės, analitiniu – kritiniu, lyginamuoju bei apibendrinamuoju) atskleidžiama civilinės atsakomybės be kaltės (angl. strict liability) sąvoką ir aptariamos jos taikymo sąlygas, asmenims pažeidus aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, išskiriami subjektai, kuriems gali būti taikoma griežtoji civilinė atsakomybė už aplinkosaugos pažeidimus, taip pat išanalizuojami civilinės atsakomybės be kaltės taikymo aplinkosaugos srityje teisinius pagrindus bei išnagrinėjami nekaltumo prezumpcijos įtvirtinimo pagrindai. Darbo pabaigoje pateikiama nuomonė ir išvados dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme numatytos asmenų atsakomybės be kaltės už padarytus aplinkosaugos pažeidimus atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintai asmens nekaltumo prezumpcijai.Paragraph 1 of Article 34 of the Law on Environmental Protection of the Republic of Lithuania provides that economic entities are subject to civil liability, regardless of their fault, for any damage to the environment or imminent (real) threat of environmental damage caused by their economic activities, except in cases provided by this law. Meanwhile, Paragraph 1 of Article 31 of the Constitution of the Republic of Lithuania enshrines the presumption of innocence of a person, which provides that a person is presumed innocent until his or her guilt is proved in accordance with the procedure established by law and recognized as a valid court judgment. Environmental protection has recently become a top priority. International ant national legislation contains provisions to prevent and protect environmental damage, and obliges individuals to make every effort to cause more serious damage and eliminate its consequences as soon as possible, and to be liable for environmental damage in accordance with the law. However, no less attention is paid to the rights of individuals and their enforcement. It is particularly important that legal liability is applied on the basis of legal principles and that the grounds for its application are enshrined in law, thus ensuring the protection of individual rights and legitimate interests. The presumption of innocence is enshrined in criminal law as a principle of substantive and procedural law. In other branches of law, however, it applies on the basis of a universal principle of law. Thus, taking into account the civil liability of economic entities without fault for environmental damage enshrined in law in Lithuania, the question arises: does such application of no-fault liability (strict liability) to persons violating the requirements of environmental legislation contradict one of the basic legal principles of the presumption of innocence? This work notes that the subject of the study is not extensively examined in legal doctrine, lacking a more detailed study of the presumption of innocence as a general, rather than exclusively criminal law principle, analysis in the context of violations of environmental law. The question also arises as to whether the form of strict civil liability chosen is proportionate to the infringement for which it is committed. For this reason, the topic covered in the work satisfies the requirement of novelty of the work and reveals the content of the topic in the field of environmental protection.In this work, using various research methods (documentary and systematic analysis, analytical-critical, comparative and summative), the author reveals the concept of strict liability and discusses the conditions of its application in case of violation of the requirements of environmental legislation, which may be subject to strict civil liability for environmental offenses, identifies the entities that may be subject to strict civil liability for environmental violations, also analyzes the legal bases for the application of no - fault civil (strict) liability in the field of environmental protection and examines the grounds for establishing the presumption of innocence. At the end of the work, the author presents opinions and conclusions on the compliance of the no - fault civil (strict) liability of persons for environmental violations provided for in the Law on Environmental Protection of the Republic of Lithuania with the presumption of innocence enshrined in Article 31 of the Constitution of the Republic of Lithuania.Teisės fakulteta