Training children with special needs as a factor of professional orientation

Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai bei kiti norminiai aktai įpareigoja išskirtinį dėmesį skirti specialiųjų poreikių vaikų ir paauglių ugdymui. Todėl neįgaliesiems nuo pat vaikystės turi būti skirtas reikiamas pedagogų, medikų ir psichologų dėmesys, kad jie būtų ugdomi ir pagal savo galimybes įgytų profesijas bei adaptuotųsi darbo rinkoje. Žmogaus ugdymas darbu yra vienas svarbiausių asmenybės formavimo elementų, todėl vienas iš aktualiausių šiandieninių uždavinių tenka ir specialiųjų poreikių turinčių mokinių ugdymui, jų socializacijai ir natūraliai integracijai į visuomenę. Šiame baigiamajame magistro darbe nagrinėjami neįgaliųjų moksleivių darbinio ugdymo pagrindai, požiūris į lygių galimybių užtikrinimą, nes kuo didesnis dėmesys bus skiriamas neįgaliųjų darbiniam ugdymui ir profesiniam orientavimui, tuo platesnės taps jų ateities galimybės sėkmingai įsilieti į visuomeninį gyvenimą. Iškelta hipotezė, kad nuolatinis dėmesys darbinei veiklai ir profesiniam orientavimui skatina specialiųjų poreikių turinčių mokinių motyvaciją ir atveria jiems naujas galimybes integruotis į darbo rinką. Anketinės apklausos ir struktūrizuoto interviu metodais buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – ištirti specialiųjų poreikių turinčių vaikų darbinį ugdymą, kaip profesinio orientavimo veiksnį. Tyrime dalyvavo 50 specialiosios mokyklos pedagogų bei 100 specialiųjų poreikių turinčių mokinių tėvų. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: • Tyrime pasitvirtino kelta prielaida, kad mokiniai gali tapti aktyviais visuomenės nariais tik įsitraukę į veiklą ir įgiję sistemingų žinių apie jų sugebėjimus atitinkančias profesijas šeimoje ir mokykloje. Šeimoje, kaip svarbiausioje darbinio ugdymo institucijoje, neįgalusis vaikas plėtoja savo galias, įgyja pirmąją darbo patirtį, apsitarnauja save, pajunta savo vertę ir darbo prasmę. Beveik pusė tėvų (46 proc.) sistemingai ir sąmoningai pratina savo vaikus dirbti šeimoje, kiti tėvai tiki, jog darbas vaikui daro didelę įtaką. Įgyta patirtis šeimoje, vėliau plėtojama mokykloje. • Darbų pamokos toliau plėtoja šeimoje įgytus darbo žinias ir įgūdžius. Jose profesiniam orientavimui panaudojamos įvairios veiklos formos, kaip praktiniai darbai (56 proc.), pokalbiai su skirtingų profesijų atstovais (24 proc.), parodų organizavimas (10 proc.), ekskursijos (6 proc.), laboratoriniai tiriamieji darbai (4 proc.) ir kt. Kaip rodo mokytojų požiūrio į darbinį ugdymą pamokoje tyrimo duomenys, darbų pamoka yra darbinio ir profesinio ugdymo šerdis. Joje mokiniai įgyja įgūdžių, išmoksta susikaupti, bendravimo, supranta darbo prasmę, keičiasi darbo patirtimi, išmoksta dirbti komanda, o taip pat formuojasi įvairias savybes, kaip darbštumą, kruopštumą, valią, atkaklumą, pasitikėjimą savimi. Kartu tyrimas atskleidė, kad SP mokinių profesinį orientavimą, jų įsitraukimą į veiklą lemia ne tik išorės veiksniai – šeimos aplinka, organizuotas pedagoginis procesas mokykloje, jos pedagoginės sąlygos, o ir vidiniai veiksniai, ypač poreikiai ir motyvai, kurie formuojasi mokiniams giliau supratant darbo prasmę ir tikslus. Kaip parodė tyrimas, ugdyti teigiamą požiūrį į profesiją galima tik bendromis mokyklos ir šeimos pastangomis. Šių institucijų bendradarbiavimas išryškėjo kaip svarbus veiksnys, nes jis daro poveikį darbinio ugdymo kokybei, suteikia mokytojams ir mokiniams plačias tobulėjimo galimybes, leidžia įdomiai ir produktyviai organizuoti darbinio ugdymo procesą ir popamokinę veiklą. Tačiau dar nemažai SP turinčių vaikų tėvų yra pasyvūs, nepakankamai domisi mokykloje organizuojama darbine veikla ir profesiniu orientavimu, jį laiko ne savo, o mokyklos ir mokytojo problema.Constitution of the Republic of Lithuania, legislation and other deeds oblige to impose preferential attention to the education of the children and adolescents having special needs. Therefore the disabled must receive due attention from the educators, medics and psychologists from the childhood in order to be educated, be able to acquire occupations according to their capabilities and adapt themselves in the work market. Career education is one of the most important elements of personality formation for a person, so one of the most relevant tasks today is, as well, the education of the schoolchildren having special needs, their socialization and natural integration to society. The final master paper analyses the fundamentals of the career education for the disabled schoolchildren, the approach to the security of equal opportunities, for the more attention will be paid to the career education and careers counseling of the disabled, the more wide-ranging their future possibilities to successfully accede to the public life. Hypothesis: regular attention for working activity and professional orientation motyvates the school children having special needs and opens them new opportunities integrate themselves to the job market. During investigation using questionaire request and structurical interview which goal to investigate school childrens, which having special needs, as factor of professional orientation. Into the investigation have been involved 50 special education teachers and 100 parents of the pupils who attend the extraordinary education school. The most important empirical conclusions that were drawn are: • During the research there was confirmed the assumption, that pupils can become active members of society only with entering activity and acquiring systematic knowledge about their abilities which correspond with professions in family and school. In family, which is the main institution of working education, disabled child expands his/her abilities, acquire the first working experience, self service, feel his/her value and the meaning of work. Nearly half of parents (46 %) systematically and deliberately teach their children to work in family, other parents believe, that work has a big influence on a child. The acquired experience later is developed in school. • The lessons of various working technologies at school expand the working knowledge and abilities which were acquired in family. In these lessons different activity forms are used for professional orientation, practical works (56 %), meetings with different jobs representatives (24 %), organization of expositions (10 %), excursions (6 %), laboratory exploratory works (4 %), etc. As the research results of teachers attitude to working education during a lesson show - the lesson of various working technologies is the main thing of working and professional education. During this lesson pupils acquire abilities, learn to concentrate, communication, understand the meaning of work, learn how to work in a team, and also they form various features, such as diligence, thoroughness, will, self confidence. The research also showed, that professional orientation of pupils with special needs, their involvement into activity depend not only on outside factors – the atmosphere of family, organized pedagogical process at school, its pedagogical conditions, but it also depend on inner factors, especially needs and motivation, which are formed when pupils better understand the meaning of work and goals. As the research showed, to educate positive attitude to profession is possible only with united efforts of school and family. The cooperation of these institutions is a really important factor, as it has influence on the quality of working education, gives large opportunities of perfection for teachers and pupils, allows to organize the process of working education and extracurricular activities in an interesting and efficient way. However, a big part of parents who have children with special needs, are passive, they are not interested in working activities and professional orientation which are organised at school, and these parents consider that it is the problem of shool and teacher.Švietimo akademijaVytauto Didžiojo universiteta