Territorial characteristics of emigration in Lithuania and directions of emigration in 2010–2012

Apie migracijos mastus ir priežastis rašyta daug straipsnių, tačiau daug mažiau apie šio reiškinio sukeltas socialines - ekonomines pasekmes. Nors emigracija iš Lietuvos yra nevienareikšmis procesas, kurį sunku vertinti, tačiau daugiau ar mažiau sutariama, kad emigracijos pasekmės šiuo metu yra daugiau teigiamos: mažėja nedarbas. Antra vertus, ilguoju laikotarpiu gali pasitvirtinti ir itin nepalankūs scenarijai. Magistriniame darbe yra išanalizuota trijų pastarųjų metų emigracijos statistika, pasekmės ir priežastys, dėsningumai. Socialinė tematika yra plačiai nagrinėta, bet atskiros sudėtinės dalys analizuotos mažiau. Šiame darbe pateikiama detali ne tik teritoriniu požiūriu, bet ir socialiniu požiūriu statistikos analizė. Tikslinių grupių pagalba sudaryti: 2010 – 2012 metų bedarbystės ir emigracijos 20 – 34 metų grupėje, pagrindinių emigracijos krypčių – emigracijos į Didžiąją Britaniją ir Airiją kaita analizuojamu laikotarpiu ir jų teritorinės raidos, emigracijos ir jaunų 20 – 34 metų amžiaus žmonių sumažėjimo, šių dviejų rodiklių lygio žemėlapiai. Nemažai dėmesio darbe skiriama ir juridinių dokumentų analizei, įgyvendinamiems socialinių jaunimo užimtumo projektų įgyvendinimui, nes 20 – 34 metų amžiaus grupė yra pati jautriausia ne tik emigracijos, bet ir bedarbystės požiūriu, todėl didelis dėmesys yra skiriamas šio amžiaus tarpsnio emigracijos ir bedarbystės rodiklių nagrinėjimui. Atliekamas kiekybinis emigracijos srautų tyrimas padės suprasti realų emigracijos veidą, realias emigracijos priežastis ir motyvus, emigrantų ryšius su Lietuvą, tai vienintelis tokio pobūdžio darbas, kuris yra aktualus ir naudingas šiuo metu.The extent and causes of migration have been discussed extensively ina wide range of research paper lately; nevertheless, the social andeconomical consequences of this phenomenon have not been widelyanalysed yet. Although emigration from Lithuania is quite an ambiguousprocess, it is mostly considered to have more or less positive impact, e.g. it makes the unemployment rate decrease. On the other hand, inthe long-time prospective, negative scenarios might prove true aswell. This Master thesis aims to analyse the migration statistics of thelast three years, its reasons and consequences. The social aspect hasbeen extensively looked into, but the specific components have beenless researched. This thesis delivers a detailed statistical analysisregarding not only territorial aspect, but also social factors. Focusgroups were used to develop maps of unemployment and emigration ratesamong the 20-34-year-olds during the time period of 2010-2012, as wellas reveal the changes in the migration destinations (Great Britain andIreland being the most popular ones), the territorial situation andthe decrease in migration and the population of the 20 - 34-year-oldsthat took place during the time period analysed. Furthermore, considerable attention is paid to the analysis of legaldocuments, implementing of social projects aiming to enhance the youthemployment. As the age group of the 20 - 34-year-olds is the mostsensitive and labile regarding both phenomena of emigration andunemployment, the emigration and unemployment rates within this groupdeserved to be analysed more closely. The quantitative analysis of the emigration destinations will help toreveal the real face of emigration, its causes and motives, theemigrants’ relations with Lithuania. This makes this thesis unique, corresponding to the current research trends and relevant.Švietimo akademijaVytauto Didžiojo universiteta