Social work students' attitude towards social entrepreneurship

Verslumo teorijos ištakos mokslinėje literatūroje siekia XVIII a. vidurį, kai prancūzų ekonomistas Cantillon (1680 – 1734), pateikė verslumo ir verslininko sampratos apibrėžimus ekonominių teorijų veikale Esė apie prekybos prigimtį (Essay sur la nature der commerce en general) – 1775 m. Jo teigimu, verslininkas yra atsakingas už mainus ir judėjimą ekonomikoje. Mokslininkas išskyrė trijų rūšių veikėjus ekonomikos sistemoje: žemės savininkai, verslininkai ir samdomi darbininkai. Cantillon (1931) verslininko svarbą pabrėžė teigdamas, kad veikiančioje sistemoje jo vaidmuo yra svarbiausias, jis – atsakingas už vykstančius pokyčius. Cantillon pažymėjo, kad verslininkui yra svarbu rizikuoti (perkant – parduodant), pažymėdamas, kad galimoms rizikos nėra visada būtinas nuosavas kapitalas, reikiama trūkstamų pinigų suma gali būti gaunama iš banko. Say (1971) pratęsė Cantillon suformuluotus teiginius apie verslumą ir papildė naujomis įžvalgomis. Autoriaus teorijoje pabrėžiama, kad verslininkas gamyboje ir pasiskirstyme turi koordinuoti darbą. Organizacijoje jis identifikuojamas kaip pagrindinis ir svarbiausias koordinatorius, jam priskiriama vadybinė funkcija. Ekonomikos klasikas Say (1971) plėtojamose teorijose rėmėsi trimis gamybos veiksniais: darbu, žeme ir kapitalu, akcentuodamas, kad gaunamas verslininko atlygis yra sėkmingų pramoninių gebėjimų, talentų, veiklos, tvarkos ir vadovavimo – galutinis rezultatas. Pažymima, kad įvairių užduočių ir veiklų nepertraukiamai sintezei reikalinga patirtis, sugebėjimai ir konkrečios žinios. Marshall (1930) išskyrė ir apibūdino pagrindinius verslininkystės teorijos metodus, papildydamas Cantillon (1931) ir Say (1971) mintis. Pažymėjo, kad verslo vystymui yra būtina ne tik priežiūra (prekyba, techninės žinios, galimybių įvertinimas, gabumai), tačiau ir naujų metodų atradimas bei rizika. Verslininko priskiriamos užduotys yra: vadovavimas gamybai, rizikos priėmimas, veikos koordinacija ir kaštų mažinimas. Marshall (1930) verslumo teorijoje pagrindinį vaidmenį ir svarbą suteikė verslininkui, pažymėdamas pasiryžimas imtis verslo bus progresyvus, tol kol pajamos, gaunamos iš verslo bus didesnės nei kitose veiklose. Schumpeter (1934) verslumo sampratą papildė nauja, ryškia įžvalga, apibūdindamas verslininką kaip lyderį ir novatorių. Pagrindinė jo užduotis – vesti ekonomikos sistemą į priekį. Taip pat pažymėjo, kad verslininkas nebūtinai gali būti verslo savininkas, jam svarbu yra inovatyvumas – naujų verslo galimybių atradimas. Vėliau Knight (1971) verslumo teorijos formavimąsi pratęsė mintimis, kad verslininko funkcija turi būti prižiūrėjimas. Jo požiūriu verslo sėkmė turi priklausyti nuo gebėjimo veikti netikrumo sąlygomis. Šiam gebėjimui jis priskyrė: pasitikėjimą savimi, gebėjimą įvertinti galimybes ir kompetencijas ir azartiškumą. Austrų ekonomistas Kirzner (1973) verslume svarbą suteikė verslininko siekiui ir gebėjimui pamatyti ir išnaudoti galimybes anksčiau nei kiti. Šias savybes sudaro budrumas ir mokymasis iš padarytų klaidų Galimybių atpažinimui reikalinga inovacija, kūrimas ir keitimas.Verslumo kompetencijos apibrėžtis remiasi asmens gebėjimais idėjas realizuoti veikloje. Šią kompetenciją sudaro: kūrybiškumas, atvirumas naujovėms, gebėjimas rizikuoti, planavimas ir vadovavimas (Barkauskienė, 2006). Mincienė (2000) nurodė, kad verslumas taip pat yra mąstymas bei veikimas. Verslumo kompetencija apibrėžiama šiais požymiais: gebėjimu spręsti problemas, gebėjimu užmegzti ryšius, pasitikėjimu savimi bei asmeninės iniciatyvos rodymu.Nowadays the social worker is forced to find the new areas of activity, when the character of social relationship is changing in the social work market. One of the possible ways to start a new activity is social entrepreneurship. In this way a social worker, who starts a social enterprise, creates himself an individual job position as well as employs the other social workers. The object of research. Social work students’ attitude towards entrepreneurship. The objective of research. To explore social work students’ attitude towards social entrepreneurship. The goals of research: • To analyse the theoretic aspects of social entrepreneurship. • To reveal social works students’ conception about social entrepreneurship. • To explore social works students’ need for entrepreneurship competences. The research has revealed that social work students relate the social work with a help for people, motivating that social service should be oriented to ensure people’s welfare. The social enterprises should be created on the basis of help, related with social support. The entrepreneurial competences are traditionally gained in the management lectures. Though, students still feel a lack of the incorporation of entrepreneurship in other study subjects at university. The spread of information, concerning the social entrepreneurship and the lack of entrepreneurial competences gain, based on the research, might be useful for universities, particularly, for the improvement of social work studies’ programs.Švietimo akademijaVytauto Didžiojo universiteta