Evaluation of effectiveness of coaching in integration of the unemployed into the work market

Analizuojant dabartinę darbo jėgos pasiūlą, galima pastebėti, kad kas trečias bedarbis yra nekvalifikuotas, maždaug ketvirtadalis darbo biržoje registruotų bedarbių – ilgą laiką nedirbę asmenys (Jovaiša, Orenienė 2003). Tokie duomenys rodo atotrūkį nuo Europos Sąjungos socialinio ekonominio modelio – gerovės valstybės, kurioje žemas nedarbo lygis, tvirtos socialinės garantijos, minimalus skurstančiųjų skaičius. Nors šiuo metu užimtumo lygis Lietuvoje auga ir bedarbystė mažėja, tačiau bedarbių skaičius vis dar yra didelis. Bedarbiams būdinga ryški socialinė atskirtis ir pažeidžiamumas, todėl įvertinus specifiškumą, bedarbių integracija į darbo rinką reikalauja specialaus požiūrio ir nestandartinių sprendimų padedant jiems įsidarbinti. Tačiau šioje vietoje galima įžvelgti kontroversiją tarp bedarbių nenoro keistis ir nemotyvuotumo ir darbo biržos misijos tokius žmones įdarbinti. Šioje sistemoje galima pastebėti „uždarą ratą“: didžioji dalis bedarbių registruojasi darbo biržoje po kelis kartus, nenori dalyvauti darbo biržos siūlomuose perkvalifikavimo ar kvalifikacijos įgijimo priemonėse, o jei įsidarbina, neišdirba ilgesnį laiką. Dažnai bedarbiai, o ypač ilgesnį laiką nedirbę turi labai mažas galimybes konkuruoti darbo rinkoje, nes dauguma jų neturi profesinio pasirengimo arba turi nepaklausią darbo rinkoje profesiją ar mažą veiklos praktiką. Ilgai nerandantys darbo praranda pasitikėjimą savo galimybėmis ir nustoja jo ieškoti, taip auga psichologinė įtampa, didėja socialinė atskirtis ir neigiamas savęs vertinimas (Jovaiša 2002, Kučinskienė 2003). Užsitęsus nedarbui, tampa sunku keisti profesiją, blogėja materialinė padėtis ir šią būseną daugelis bedarbių išgyvena, kaip nekontroliuojamą gyvenimo situaciją. Be to bedarbių neįsidarbinimas tiesiogiai įtakoja ir ekonominę šalies situaciją. Šiame kontekste tik vieningai veikiant darbo biržai ir patiems bedarbiams galima pasiekti gausesnio pastarųjų įsidarbinamumo. Planuojant bedarbių integraciją į darbo rinką, darbo biržoje naudojama nemažai metodų, rekomendacijų, anketų, mokslinių tyrimų metodikų, bet pasiekti greitą rezultatą nėra lengva ir paprasta. Jeigu, besilankydami darbo biržoje, bedarbiai vis neįsidarbina, galbūt yra tikslinga keisti konsultavimo stilių? Ugdančiojo konsultavimo stilius iki šiol darbo biržoje nebuvo naudojamas, tad šio stiliaus taikymo galimybės ir sudaro šio darbo mokslinę problemą. Tyrimo objektas- ugdančiojo konsultavimo stiliaus veiksmingumas. Tyrimo tikslas- įvertinti ugdančiojo konsultavimo stiliaus veiksmingumą integruojant bedarbius į darbo rinką. Tyrimo uždaviniai: 1. Apžvelgti konsultavimo teorijas, išskiriant ugdančiojo konsultavimo stilių ir pateikti jo ir tradicinio konsultavimo skirtumus. 2. Nustatyti, ar ugdančiojo konsultavimo stilius yra veiksmingas integruojant bedarbius į darbo rinką Tyrimo metodai: - mokslinių šaltinių analize siekta apibrėžti tradicinio ir ugdančiojo konsultavimo stilius, rasti jų skirtumus, - dokumentų analizė taikyta apibrėžiant priemones, kurios naudojamos darbo biržoje, konsultuojant bedarbius, - autobiografinis metodas buvo naudotas tyrimo dalyvių aprašymui ir pirminės tiriamųjų situacijos nustatymui, - veiklos tyrimas pasirinktas siekiant apibūdinti ir atskleisti ugdančiojo konsultavimo taikymo konsultuojant bedarbius veiksmingumą - refleksijos metodas buvo taikytas siekiant nustatyti dalyvių pokytį nuo pirminės situacijos iki antrinės, po ugdančiojo konsultavimo stiliaus taikymoWhile analyzing the current supply of the working force, it is worth noticing that every third unemployed person is non-qualified and approximately one fourth of the unemployed, who are registered by the Labor Exchange Office, haven’t worked for long periods of time (Jovaiša, Orenienė 2003). These figures demonstrate the gap between the current situation in Lithuania and socio-economic model of the European Union that features the well-being of the state, low levels of unemployment, solid social guarantees, a minimal number of those living in poverty. Even though the employment rates in Lithuania are going up these days and the unemployment is decreasing, the number of unemployed people is still high. The unemployed are subject to social isolation and vulnerability. Because of these specifics, the integration of the unemployed into the work market needs to be treated with a special attitude and application of non-standard solutions while helping them to find a job. On the other hand, the controversy between unemployed people’s unwillingness to change as well as the lack of motivation and the mission of the Labor Exchange Office to employ these people can be observed here. This system can be compared to a vicious circle, because the majority of the unemployed are being registered by the Labor Exchange Office for several times in a row, and they do not want to participate in the courses provided by the Labor Exchange Office (updating qualification or changing it). If they are employed, they do not hold the job for a longer period of time. The unemployed, especially those who haven’t worked for a longer period of time, often have limited opportunities to compete in the work market, because the majority of them do not have professional training, possess an occupation that is not in demand or do not have enough practice. Those who are not able to find a job for a longer period of time lose trust in their chances to find a job or quit looking for it. Psychological tension and negative view of oneself builds up and social isolation increases in this way (Jovaiša 2002, Kučinskienė 2003). When the period of unemployment gets too long, it becomes hard for a person to change his/her occupation, financial situation gets worse, and many unemployed people treat this condition as something uncontrollable. Moreover, unemployed people’s inability to find a job directly influences the economical well-being of the state. In this context, only the cooperative efforts of the Labor Exchange Office and the unemployed themselves can end up with a larger number of employment cases. While planning the integration of the unemployed into the work market, a reasonable number of methods, recommendations, questionnaires, rules of scientific research are being applied by the Labor Exchange Office, but it is not easy to reach an effective result soon. If the unemployed do not get a job even though they are registered by the Labor Exchange Office, maybe it is wise to change the style of consulting? Coaching haven’t been used by the Labor Exchange Office before, so the opportunities of applying this style of consulting compose the essence and main problem of this written work. The object of research – the effectiveness of coaching. The aim of research – to evaluate the effectiveness of coaching in integration of the unemployed into the work market. The tasks of research: 1. To overview the theories of consulting, especially coaching, and present the differences between this method and traditional ways of consulting. 2. To define whether coaching is effective in integration of the unemployed into the work market. The methods of research: - by using the analysis of the scientific sources it was attempted to define traditional ways of consulting as well as coaching and find differences between them, - analysis of the documents was used in order to define the means that are being used by the Labor Exchange Office for consulting of the unemployed, - autobiographical method was applied in order to describe the participants of the research and to define primary situation of these participants, - activity research was chosen in order to describe and discover the effectiveness of coaching for consulting of the unemployed, - method of reflection was applied in order to define the change that took place in the participants between the primary and secondary phases after coaching had been applied.Vytauto Didžiojo universiteta