Folk art knowledge as prerequiste of ethnic culture education

Etninė kultūra kaip socialinio ugdymo dalis, grindžiama tautos kultūrinės patirties, tradicinių dorovės normų perėmimu, tautine ir pilietine savimone, pagarba gimtajai aplinkai, šeimos, bendruomenės ir tautos paveldėtoms tradicijoms. Tautodailė yra etninės kultūros dalis, susidedanti iš kultūros paveldo ir gyvosios tradicijos, atspindinti daugumos tautos žmonių nuo seniausių laikų ilgus amžius kauptą patyrimą, kuris skatina tolesnę pedagoginės minties raidą. Šiuolaikinis tradicijų etnoso vertybių perdavimas iš kartos į kartą priklauso nuo pedagoginio ugdymo, papročių, tradicijų tęstinumo, todėl etnokultūros ugdymo svarba tautinio tapatumo išsaugojimui akcentuojama ir vidurinio ugdymo bendrosiose programose. Tyrimo objektas – XI–XII klasių mokinių tautodailės pažinimas kaip etninės kultūros ugdymo prielaida. Tyrimo tikslas – atskleisti XI–XII klasių mokinių tautodailės pažinimą kaip etninės kultūros ugdymo prielaidą. Tyrimo uždaviniai: atskleisti etninės kultūros ugdymo teorines prielaidas ir tautodailės sampratą; aptarti dailės turinį išryškinant tautodailės pažinimo aspektus; ištirti XI–XII klasių mokinių požiūrį į tautodailę; atskleisti dailės mokytojų požiūrį į tautodailės pažinimo ugdymą dailės pamokose. Pirmoje magistro darbo dalyje atskleidžiamos etninės kultūros ugdymo teorinės prielaidos, tautodailės samprata, jos kaip kultūros paveldo įvairovė ir raida, analizuojamas dailės ugdymo turinys išryškinant tautodailės pažinimo aspektus. Antroje darbo dalyje pateikiami keturiolikos Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų XI–XII klasių mokinių (n=534) apklausos duomenys, atskleidžiantys jų požiūrį į tautodailę. Jų manymu, mokykloje supažindinimui su tautodaile dėmesio skiriama pakankamai, tačiau pasigendama tautodailės parodų ir liaudies meno projektų. Dažniausia tautodailės pažinimo foma – ekskursijos į muziejus ir liaudies meistrų parodas. Interviu su dailės mokytojais (n=25) atskleidė, kad tautodailės pažinimą jie tapatina su liaudies menu, įžvelgia išsamesnio šiai temai skiriamo dėmesio, dailės ugdymo programose, trūkumą, todėl išreiškė tautodailės pažinimui skirtų seminarų, projektų bei tautodailės integravimo į kitus mokomuosius dalykus poreikį.Ethnic culture, being a part of social education, is based on the cultural experience of a nation, takeover of the traditional morality norms, national and citizenship self-awareness, respect for the native environment, the traditions inherited by the family, community and the nation. Folkart is a part of ethnic culture encompassing cultural heritage and living tradition, and it is representing the experience accrued throughout centuries by the majority members of the nation, which inspries further development of the pedagogic thought. Transfer of the tradition and ethnic values from generation to generation in modern times would depend on the continuity of educative effort, customs and traditions, and for this reason the importance of ethnocultural education for presevation of the national identity is emphasized in the comprehensive programs of secondary education.. Object of the study – Folk art knowledge of XI–XII grade school students as a prerequisite of ethnic culture education. The goal of the study – to describe the folk art knowledge of XI–XII grade school students as a prerequisite of ethnic culture education. Objectives of the study are: to reveal the theoretical premises of culture education and the concept of folk art; to discuss the content of art with emphasis on folk art cognition aspects; to study the attitude of XI–XII grade school students to folk art; to reveal the attitude of art teachers to folk art teaching during art classes.. The first part of the present paper towards the Master‘s degree is devoted to revelation of the theoretical premises of culture education, concept of folk art, it‘s variety and development in the aspect of cultural heritage, and the content of folk art teaching is analysed with emphasis on the aspects of folk art knowledge and cognition. The second part of the paper includes presentation of the data of the interview of XI–XII grade school students conducted at 14 general education schools (n=534) showing their attitude to folk art. In their opinion the attention devoted by the school to making them conversant with folk art is sufficient, however they are missing folk art exhibitions and folk art projects. The most frequent forms in folk art knowledge acquisition are excursions to museums and visits to folk artists‘ exhibitions. The interview of art teachers (n=25) showed that they identify folk art cognition with the folk art itself and have the insight that art teaching curricula lacks more consistent attention to this theme, and in this connection they expressed their need for the seminars and projects on folk art knowledge, and folk art integration into other school subjects.Švietimo akademijaVytauto Didžiojo universiteta