Positive and negative experiences of pupils, coming back from abroad, while adapting to the Lithuanian school

Šiame darbe buvo nagrinėjama mokinių, grįžusių iš užsienio, patirtis adaptuojantis bendrojo lavinimo mokykloje: teigiami ir neigiami išgyvenimai. Mokiniai, grįžtantys iš užsienio į bendrojo lavinimo mokyklas, yra naujas, Lietuvos mokslininkų mažai tyrinėtas edukacinis reiškinys. Šiuo tyrimu norima atkreipti dėmesį į švietimo sistemai naujai iškylančias problemas, susijusias su mokinių emigracija ir remigracija . Tyrimo problema yra ta, kad bendrojo lavinimo mokyklos/švietimo institucijos prastai suvokia vaikų grįžusių iš užsienio situaciją: akademines, socialines ir psichologines problemas, jų patiriamus išgyvenimus ir realiai nepasirengę teikti pagalbos, nors teisiniai dokumentai nurodo kryptis, kaip organizuoti vaikų, grįžusių iš užsienio, ugdymą. Tyrimo tikslas atskleisti, kokius išgyvenimus patiria mokiniai, grįžę iš užsienio, į Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklą ir kokia parama jiems teikiama. Šio tikslo buvo siekiama atskleidžiant kultūrinio šoko, sugrįžimo kultūrinio šoko, taip pat mokyklos keitimo ypatumų ir paramos programų teorijas, analizuojant įstatymų bazę, nurodančią, kaip organizuoti vaikų, grįžusių iš užsienio, ugdymą, bei atliekant kokybinį aprašomojo tipo tyrimą. Tyrime dalyvavo 8 mokiniai, grįžę iš užsienio į Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklą. Buvo vykdoma tikslinė dalyvių atranka. Atrinkti tie mokiniai, kurie galėjo geriausiai atsakyti į keliamus problemos klausimus ir, kurie užsienyje praleido ne mažiau vienerius metus. Tyrimo metu nustatyta, kad sugrįžimą iš užsienio į Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklą lydi teigiami ir neigiami išgyvenimai. Teigiami išgyvenimai yra susiję su didesnėmis savirealizacijos galimybėmis, o taip pat su naujai atsiradusiais socialiniais ryšiais. Neigiami išgyvenimai patiriami dėl švietimo sistemų skirtumų, paramos programų nebuvimo, mokytojų elgsenos ir dėl netekties išgyvenimų. Tyrimas parodė, kad vaikų grįžimas iš užsienio į Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklas yra naujas, prastai suvokiamas ir neįvertintas reiškinys. Nors yra parengta teisinių dokumentų bazė, kuri nurodo kryptis, kaip turėtų būti organizuojama parama, tačiau reiškinio naujumas, teisinių dokumentų nekonkretumas, mokyklos administracijos ir mokytojų nepasirengimas, problemos nesuvokimas bei menka patirtis šiuo klausimu, lėmė, jog tiriamiesiems nebuvo suteikta reali pagalba, palengvinanti jų adaptaciją Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloje.The Research analyses the positive and negative experiences of pupils, which came back from abroad, during their adaptation to the secondary schools of Lithuania. A phenomenon of children, coming back from abroad to Lithuanian schools, is quite new and has not been analyzed by Lithuanian researchers yet enough. The aim of this particular research was to address the new emerging problem, related with emigration and remigration of pupils, to the Lithuanian Education system. The Problem is that the Lithuanian schools/Institutions of education poorly perceive a context, which pupils, coming back from abroad are facing: academic, social and psychological problems, their experiences. Although, there is a legal basis, which provides the guidance how to organize the education of pupils, coming back from abroad, the schools are not ready to provide an adequate assistance. The Aim of the Research was to reveal what kind of experiences pupils have faced, coming back from abroad to the Lithuanian schools and, to unfold what kind of assistance they have been provided. In order to achieve this particular aim: the theories of Cultural Shock and Re-entry Cultural shock, Research on Improving the Organization of Pupils’ Transfer from School to School was exposed; the Legal Base, which provides the guidance how to organize the education of pupils coming back from abroad, was analyzed. The nature of the research is a Qualitative Description. There were eight pupils (recently came back from abroad), who participated in the research. Their selection was purposive. All selected pupils had to fulfil certain requirements: they had to be able to explicitly answer to the given questions; the time, they had spent abroad, had to be not shorter than one year. The Research revealed that pupils faced both positive and negative experiences. The positive experiences were related to the higher possibilities of self-expression and to the newly emerged social communication. The negative experiences were related to: differences between education systems (home and abroad); non existence of the special assistance programs; differences in teachers’ behaviour; loss of previous environment. The Research displayed that pupils’ re-emigration is a new phenomenon, poorly perceived and underestimated by Lithuanian schools. Although, there is a legal basis, which provides the guidance how to organize the education of pupils, coming back from abroad, the newness of the phenomenon, raggedness of the legal basis, ill-preparedness of the school administrations and teachers, underestimation of the problem and the poor perception of the problem, has conditioned that the real assistance has not been provided to the pupils. This, in turn, conditioned that the adaptation of the pupils to the Lithuanian school has not been facilitated.Vytauto Didžiojo universiteta