Folk carvers in Dzūkija and Suvalkija: the intersection of traditions and modernity

Šiandienos Dzūkijos ir Suvalkijos etnografinių sričių drožėjai ir jų kūryba – tai tema iki šiol stokojusi išsamesnių mokslinių studijų. Šių regionų liaudies drožėjų kūryba – labai įvairi, pasižyminti tradicijų tąsa, modernumo perteikimu, ir kitais aspektais, rodančiais didžiulį liaudies drožėjų kūrybinį potencialą. Šio darbo objektas - šiandieninė liaudies medžio skulptūros raida, monumentalioji skulptūra ir jos kūrėjai Dzūkijos ir Suvalkijos etnografiniuose regionuose. Tyrime naudoti lyginamasis, retrospekcinis, analizės metodai. Šiuolaikiniai liaudies drožėjai – tai dažniausiai savamoksliai kūrėjai, į drožybą žiūrinys kaip į savo pašaukimą. Šiandienos liaudies drožėjų kūryba yra įtakojama užsakovo įgeidžių, profesionalaus meno, literatūros, mitologijos, tradicinės liaudies skulptūros ir kitų faktorių, darančių šių regionų skulptūrą unikalia Lietuvos drožybos dalimi. Liaudies drožėjai siekia savo žinias perteikti jaunajai kartai bei vieni kitiems. Dėl šios priežasties minėtuose regionuose yra susikūręs ne vienas drožybos centras, skulptūros žinias gali gilinti įvairūs žmonės. Drožybos liaudies meistrai mokosi vieni iš kitų tokių renginių metu kaip simpoziumai, plenerai, kūrybinės stovyklos. Dauguma liaudies meistrų gamina monumentaliąją liaudies skulptūrą, kuri iš tradicinės liaudies drožybosos yra perėmusi polichromiją, variantiškumą, skulptūros ir kalvystės sintezę ir kitus aspektus. Prie tradicinės liaudies skulptūros šios rūšies dirbinius priartina toks atlikimas kaip grubi faktūra, proporcijų nebuvimas, simbolių naudojimas ir kt. Nūdienos liaudies drožėjai savo dirbinius polichromuoja tradicinėmis (sodriomis) arba pastelinėmis spalvomis, dalis skulptorių visiškai nedažo savo dirbinių. Drožybai dažniausiai naudojamas ąžuolas ir liepa, rečiau kitokios rūšies mediena. Norint ją panaudoti drožyboje mediena yra specialiai sandėliuojama. Darbo įrankiai gali būti perkami iš užsienio (mažosios mechanizacijos įrankiai) arba užsisakomi pas vietinius kalvius (tradiciniai drožybos įrankiai). Dalis įrankių yra pasigaminami pačių drožėjų.Today's Dzūkija’s and Suvalkija’s ethnographic carvers and their work – the theme so far lack of extensive scientific study. These regional folk art carvers – a very diverse group with tradition, the modern rendering, and other aspects, indicating a huge potential for creative folk carvers. The object of this study – today's folk wood carvings development of monumental sculpture and it’s creators Dzūkija’s and Suvalkija’s ethnographic regions. The study used a comparative, retrospective analysis of methods. Contemporary folk carvers – it is usually self-taught developers looking to carving as his vocation. Today's folk carvers work is influenced by the customer desires, in art, literature, mythology, traditional folk sculpture, and other factors affecting these regions sculpture carving a unique part of Lithuania. Folk carvers to impart their knowledge to the younger generation and to each other. For this reason, the regions are formed at the center of a carving, a carving skills can enhance a variety of people. Carving folk artists learn from each other in such events as symposiums, plain-air art camp. Most popular artists produce monumental folk sculpture, which is a traditional folk sculpture has taken over the polychromy, variance, sculpture and blacksmith synthesis and other aspects. The traditional folk sculpture of this kind of articles brings the performance of rough texture, lack of proportion, symbols, and others. Today's folk carvers their traditional wares colors (rich) or pastel colors, some of sculptures does not painting their articles. Carving commonly used oak and lime, less any other type of timber. For use in wood carving is a special storage. Tools can be purchased from abroad (small mechanization tools) or books at the local smiths (traditional carving tools). Some of the tools are made by own carvers.Vytauto Didžiojo universiteta