Does the mediation process model applied in the Republic of Lithuania ensures the individual's right to settle?

Mediacija – tai alternatyvi teismui, savanoriška konfidencialaus pobūdžio ginčų sprendimo procedūra, kurioje vienas ar keli nepriklausomi nešališki tretieji asmenys – mediatorius arba mediatoriai – padeda besiginčijantiems pasiekti priimtiną ginčo sprendimą.1 Pagrindinis mediacijos procedūros tikslas – taikus ginčo išsprendimas suderinus ginčo šalių skirtingas pozicijas ir interesus. Tokiu ginčo išsprendimo būdu yra patenkinami visų ginčo šalių interesai, o taip pat prieinama kūribingo bei galutinio ginčo sprendimo. Visuotinai pripažįstama, kad mediacjos procesas yra vienas veiksmingiausių ginčų sprendimo būdų ginčo šalims siekiant ateityje išlaikyti gerus tarpusavio santykius. Šiuolaikinė mediacija, kaip alternatyva teisminiui procesui užgimė ir pirmiausia išpopuliarėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose. Mediacijos procesas plačiai taikomas ir kitose vakarietiškose valstybėse kaip Kanada, Europoje - Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Belgija, Nyderlandai ar Norvegija. Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitose paminėtose valstybėse mediacija itin populiari ne tik dėl istoriškai susiklosčiusių aplinkybių, bet ir dėl to, kad mediacijos proceso modelis visiškai atitinka potencialių mediacijos, kaip tam tikros paslaugos, vartotojų lūkesčius. Tuo tarpu Lietuvoje kreipimasis į teismą matomas kaip bene vienintelis kelias išsiaiškinti nesutarimus, neatsižvelgiant į neigiamas šio proceso pasekmes: kad bus patiriama neigiamų emocijų įrodinėjant savo teisybę ir ginčijantis su priešininku, dažnai net siekiant jį pažeminti ar įrodyti jo kaltę, nemažos teismo bei advokato išlaidos, o sulaukti palankaus teismo sprendimo gali ir nepavykti.2 Be kelių smulkių iniciatyvų, skirtų konfliktų valdymo ir mediacijos procedūroms populiarinti, Lietuvoje iki pat 2004 metų mediacijos institutas nebuvo plėtojamas. Tik 2004 metais Lietuvos valstybei įstojus į Europos Sąjungą, o šios teisės aktams numatant neteisminio ginčo nagrinėjimo galimybę, Lietuvos Respublikos valstybinės institucijos nuo 2005 metų ėmė keisti teisinį reglamentavimą ir skatinti mediacijos proceso diegimą Lietuvoje. Bandomasis teisminės mediacijos projektas, paremtas Kanados pavyzdžiu, Lietuvoje pradėtas taikyti dar 2005 metų gegužės 20 dieną, tačiau apžvelgus oficialią Nacionalinės teismų administracijos pateikiamą statistiką ir kitą viešai prieinamą informaciją apie Lietuvos Respublikos tesimuose vykdytas mediacijos procedūras 2010 – 2014 metais, darytina išvada, kad teisminės mediacijos procedūra teismuose taikoma vangiai. Mediacijos proceso pasiektus rezultatus palyginus su taikos sutarčių, pasirašytų teismo proceso metu, skaičiumi, įvertinus apžvalgose nurodytas aplinkybes, nėra jokių abejonių, kad mediacijos procesas Lietuvoje yra nepopuliarus, mažai žinomas ir retai taikomas, o praėjus daugiau nei dešimčiai metų nuo mediacijos proceso inkorporavimo į Lietuvos Respublikos teisinę sistemą pradžios, vis dar yra rengiamos įvairios neteisminių ginčų nagrinėjimo būdų koncepcijos, ieškoma tinkamiausio mediacijos proceso integravimo būdo Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje. Apklausos rodo, kad Lietuvos gyventojai ypatingai nepasitiki Lietuvos teismais, tačiau tik retas nusprendžia ginčą nagrinėti neteisminiu būdu. Taigi, darosi akivaizdu, kad Lietuvoje taikomas mediacijos proceso modelis turi trūkumų, dėl kurių asmenys negali įgyvedinti savo teisės gičus nagrinėti neteismine tvarka. Rašto darbe nagrinėjami pagrindiniai mediacijos procesui keliami tikslai, kurie identifikuoja mediacijos procesą, kaip vieną iš alternatyvių ginčų sprendimo būdų, ir skiria nuo įprasto teisminio ginčų nagrinėjimo proceso. Realūs skaičiai akivaizdžiai parodo, kad mediacija Lietuvoje nėra aktyviai taikoma nei ginčus sprendžiant privačiai, nei teismine tvarka, todėl kyla klausimas, kodėl mediacijos procesas Lietuvoje nepopuliarus ir vangiai taikomas praktikoje. Galbūt Lietuvoje taikomas mediacijos proceso modelis iš esmės yra ydingas? Jei taip, kokios konkrečios priežastys lemia mediacijos proceso Lietuvoje ydingumą ir ar toks mediacijos proceso modelis yra tinkamas užtikrinti asmens teisę į neteisminį ginčų sprendimo būdą? Kad atsakyti į visus šiuos iškeltus klausimus, Lietuvos Respublikoje taikomas mediacijos proceso modelis buvo įvertintas per bendrai mediacijos procesui keliamų tikslų prizmę. Tyrimu nustatyta, kad Lietuvoje taikomas mediacijos proceso modelis neužtikrina bendrai mediacijos procesui keliamų tikslų: dėl visuomenės informavimo apie mediacijos procesą; dėl privalomo mediacijos proceso būtinumo; dėl nešališko, neultralaus ir kompetetingo mediatoriaus (teisminės mediacijos atžvilgiu) užtikrinimo; dėl neformalaus ir lankstaus proceso (teisminėje mediacijoje) užtikrinimo bei dėl mažos kainos (privačioje mediacijoje ) užtikrinimo. Būtent dėl šių trūkumų Lietuvoje taikomas mediacijos proceso modelis realiai neužtikrina asmenų teisės į neteisminį ginčų sprendimo būdą.Mediation is a voluntary dispute resolution procedure of confidential nature alternative to judicial proceedings in which one or several impartial third parties – a mediator or mediators – assist disputing parties in reaching an acceptable resolution of their dispute. The main goal of mediation is peaceful resolution of disputes through reconciliation of differences in positions and interests of the parties. This dispute resolution method meets the interests of all parties involved in a dispute and allows reaching a creative and final resolution of their dispute. It is generally acknowledged that the process of mediation is one of the most effective dispute resolution methods where the parties seek to maintain good future relationship. Modern mediation, as an alternative to judicial proceedings, was born and gained its initial popularity in the United States of America. The process of mediation is widely used in other Westerns countries such as Canada, in Europe – the United Kingdom, France, Belgium, the Netherlands and Norway. In the Unites States of America and other states mentioned above, mediation is widely used not only for historical circumstances, but also due to the fact that the model of mediation fully complies with the expectations of potential consumers of mediation (as a type of service). Meanwhile, in Lithuania going to court is viewed as probably the only way to settle disagreements despite the negative consequences of the process: negative emotions felt while trying to prove one's truth and arguing with the opponent, often even trying to humiliate him/her, or to prove his/her fault, considerable judicial and attorney's costs, which does not guarantee a favourable court decision yet. Apart from several minor initiatives aimed at increasing the popularity of conflict management and mediation proceedings, the institution of mediation in Lithuania had not been developed even by 2004. Only after the State of Lithuania joined the European Union in 2004, since 2005, the public authorities of the Republic of Lithuania have started amending the legislation and promoting the introduction of mediation process in Lithuania, as the EU legislation provided for the option of extrajudicial dispute resolution. A pilot project of judicial mediation based on the example of Canada was started to be applied in Lithuania already on 20 May 2005; however, a review of the official statistics presented by the National Administration of Courts and other information of mediation proceedings carried out in the courts of the Republic of Lithuania available in the public domain, offers the conclusion that judicial mediation proceedings in courts are used in a rather sluggish manner. The comparison of results achieved by the mediation process and the number of settlement agreements signed during judicial proceedings, as well as the assessment of the circumstances stated in reviews, leave no doubts that the process of mediation in Lithuania is not popular, poorly known, and rarely used. Moreover, various concepts of extrajudicial dispute resolution methods are still prepared, and the most appropriate method for incorporating the mediation process in the legal system of the Republic of Lithuania is looked for, although more than twenty years have passed from the start of incorporation of the mediation process into the legal system of the Republic of Lithuania. Surveys show that residents of Lithuania demonstrate a particular lack of trust in Lithuanian courts; however, only few of them decide to examine a dispute on an out-of-court basis. Consequently, is is apparent that the mediation process model used in Lithuania has weaknesses because of which persons are unable to implement their right to resolve their disputes in extrajudicial proceedings. The paper examines the main goals raised for the process of mediation which identify the process of mediation as one of alternative dispute resolution methods and distinguish it from the usual judicial dispute resolution process. The fact that in Lithuania, mediation is neither actively used in private resolution of disputes, nor in judicial proceedings, is supported by actual numbers, which raises the question what the reasons of unpopularity and rare practical use of mediation in Lithuania are. Is it possible that the mediation process model applied in Lithuania is inherently defective? If so, what specific reasons cause the defects of mediation process, and is such a model of mediation process suitable for ensuring the personal right to an extrajudicial dispute resolution method? In order to answer these questions, the model of mediation process applied in the Republic of Lithuania has been assessed from the prospective of general goals raised for the process of mediation. The paper has established that the model of mediation process applied in Lithuania does not ensure the following general goals raised for the process of mediation: communication of information of the process of mediation to the public; necessity of compulsory process of mediation; ensuring an impartial, neutral and competent mediator (in respect of judicial mediation); informal and flexible proceedings (in judicial mediation) and ensuring a low price (in private mediation). It is precisely because of these defects that the model of mediation process applied in Lithuania does not actually ensure the personal right to an extrajudicial dispute resolution method.Teisės fakultetasVytauto Didžiojo universiteta