Middle of the river Dubysa water quality assessment by the methods of bioindication

Šio darbo tikslas – įvertinti Dubysos upės vidurupio vandens kokybę, taikant bioindikacinius vandens telkinių vertinimo metodus. Naudojant Saprobiškumo (S) ir Simpsono įvairovės indeksų (D) metodus buvo identifikuoti zooplanktoniniai organizmai bei įvertinti rūšių skaičiaus, gausumo ir įvairovės pasiskirstymo dėsningumai. Pagal J. Brown-Blanquet skalę atliktas atskirų augalų rūšių gausumo (projekcinis padengimo) barelyje vertinamas. Apie 50 km atkarpoje buvo išdėstytos 15 tyrimų vietų, kurias pasirenkant buvo atsižvelgiama į netoliese esančius žemės ūkio, pramonės, transporto objektus bei gamtinę aplinką. Tiriant zooplanktoniną paimti 270 vandens ir vandens – dumblo mėginiai. Šie tyrimai atlikti tris kartus metuose, bandymą pakartojant tris kartus. Naudojant J. Brown-Blanquet skalę augalų projekcinio padengimo vertinimas atliktas liepos mėn. Taigi vandens kokybės vertinimui buvo skaičiuoti tokie rodikliai: zooplanktoninių organizmų rūšių skaičius, gausumas, Simpsono įvairovės (D), Saprobiškumo (S) indeksai bei augalų projekcinis padengimas. Tirtoje teritorijoje buvo aptikta 33 zooplanktono rūšys: 8 infuzorijos, 8 dumbliai, 2 bakterijos, 2 vabzdžių lervos, 3 verpetės, 4 pirmuonys, 2 šakotaūsiai ir 3 irklakojai vėžiagyviai. Taikyta vienfaktorinė dispersinė analizė (One–way ANOVA) parodė, kad tyrimų vietos vandens kokybė (vandens užterštumas arba švarumas) turi įtakos vandens kokybę indikuojantiems rodikliams (rūšių skaičiui, gausumui, D bei S indeksams). Rūšių sudėtis ir kiekybinis zooplanktono organizmų išsivystymo laipsnis yra jautrus vandens kokybės indikatorius. Šios bendrijos pasižymi rūšių sudėties pastovumu. Aplinkos sąlygų pasikeitimas daro įtaką rūšių sudėčiai, kiekybiniam išsivystymo lygiui. Todėl būtų galima teigti, jog upės vidurupio rūšių skaičiaus, gausumo bei įvairovės kitimai rodo pakitusias aplinkos sąlygas. Vertinant augalų projekcinį padengimą buvo identifikuotos 20 rūšių. Įvertinus rūšių gausumo vidurkių patikimumą, nustatyta, kad tyrimų vietoje ties Lyduvėnais vidurkiai statistiškai patikimai skiriasi. Saprobiškumo zonavimas pagal S indekso reikšmes parodė, kad 46,7 % tirtos teritorijos yra beta-mezosaprobinėje zonoje, kurioje – gana didelė organinių medžiagų koncentracija; 33,3 % – oligosaprobinėje zonoje (mažai užterštoje zonoje) ir 20 % – alfa-mezosaprobinėje zonoje. Taikant klasterinę analizę (pagal rodiklius: zooplanktono rūšių skaičius, gausumas ir S) upės vidurupys suskirstytas į tris pagrindines grupes. Pirmoji – (tyrimų vietos ties Daugodais, žemiau Ariogalos, ties Gėluva) pasižymi didelę vandens užterštumo zoną atitinkančiu, S indeksu; antrojoje (ties Lyduvėnais, ties Kušeliške, ties Spandotais, ties Vaškučiais, ties Vandžiais, aukščiau Ariogalos, ties Antvėjais) – vidutinė vandens kokybė ir trečiojoje (ties Kengiais, ties Lenkeliais, ties Maslauskiškiais, ties Ugioniais, ties Plikiais) – vandens kokybė yra geriausia.The aim – to assess middle of the river Dubysa water quality, using valuation techniques by bioindicationous water mines. Using saprobic index (S) and Simpson's diversity index (D) methods have been identified zooplanktons organisms and the number of species, abundance and diversity of distribution patterns. According to J. Brown-Blanquet scale of an individual plant species richness (covering projection) rating in the barrel. About 50 km stretch was down 15 test sites, the choice was taken to the nearby agricultural, industrial, transport facilities and the environment. Studying zooplankton, it was taken of 270 water mines, and water - sludge (\"hanging drop\") samples. These studies were conducted three times a year, repeating the test three times. Using J. Brown-Blanquet scale projection covering the plant assessment was carried out in July. Thus, the assessment of water quality indicators have been calculated as follows: organisms zooplankton number of species, abundance, Simpson's diversity index (D), saprobic index (S) and the projection coating plant. There was found 33 species of investigated zooplankton area: 8 infusoria, 8 algae, 2 bacteria, 2 insect larvae, 3 vortex, 4 protozoa, crustaceans 2 and 3 copepods. Applied to one factor analysis of variance (one-way ANOVA) revealed that research on local water quality (water pollution or purity) affect water quality for indication indicators (number of species, abundance, D index). Species composition and quantitative development of zooplankton organisms are sensitive to the degree of water quality indicator. Change in environmental conditions affect the species composition, the quantitative level of development. Therefore, it could be argued that middle of the river Dubysa shows the variations in types of changed environmental conditions. Evaluation of plant projection covering 20 species were identified. The assessment of the reliability of the average abundance of species found at the research site Lyduvėnai averages significantly different. Saprobic zoning by the S index values showed that 46,7 % of the investigated area is a beta-mezosaprobine area, which – quite a high concentration of organic matter, 33,3 % - oligosaprobine zone (low polluted area) and 20 % - alpha-mezosaprobine area. Application of cluster analysis (based on indicators zooplanktons species abundance, species number and S) middle of the river Dubysa is divided into three main groups. The first group of test sites (at Daugodai, below Ariogala, at Gėluva) is characterized by high river water pollution in the area corresponding to saprobic index. This is a fairly high degree of anthropogenisation test sites, the second (at Lyduvėnai, at Kušeliškė, at Spandotai, at Vaškučiai, at Vandžiai, Ariogala above, on the slope lift) - has an average water quality and the third (at Kengiai, at Lenkeliai, at Maslauskiškiai, at Ugioniai, at Plikiai) – Water quality is the best.Vytauto Didžiojo universiteta