Voluntary fasterage in a family: the pecularities of parenting

Vaikai sudaro penktadalį visų Lietuvos gyventojų. Lietuvai atgavus nepriklausomybę teko susidurti su daugybe problemų: tai plintanti narkomanija, alkoholizmas, pornografija, bedarbystė ir kt. Dėl to daugėja Lietuvoje be priežiūros paliktų vaikų, kuriems reikalinga globa. Bešeimiai vaikai globojami šeimose, šeimynose, įvairiose valstybinėse globos įstaigose. Palankiausia vaikui – būti globojamam darnioje šeimoje. Tik šeimoje gali vykti pilnavertė vaiko socializacija, kai žmogus, gyvendamas tarp žmonių, natūraliai perima jų patirtį, elgesį, papročius. Globojant vaikus šeimoje kyla daug problemų. Kaip, kokiais būdais auklėti vaikus šeimoje, iš kur pasisemti patirties, kad būtų pasiektas teigiamas galutinis rezultatas, ir yra šio darbo problema. Tyrimo objektas – vaikų auklėjimo ypatumai ir būklė vaikus globojančioje šeimoje. Tyrimo tikslas – atskleisti auklėjimo ypatumus bei auklėjimo būklę šeimose, savanoriškai globojančiose vaikus. Šio darbo uždaviniai: apžvelgti vaikų globos raidą bei dabartinę jos padėtį Lietuvoje; ištirti vaikų auklėjimo būklę bei jų auklėjimo ypatumus vaikus globojančioje šeimoje; išsiaiškinti teikiamą šeimoms pagalbos mastą ir jos poreikį; nustatyti šeimos narių tarpusavio santykius; nustatyti socialinių darbuotojų bei pedagogų požiūrį į šias šeimas. Šiame darbe panaudoti kokybiniai ir kiekybiniai tyrimai. Interviu metodu buvo apklaustos keturios šeimos, globojančios vaikus. Taip pat anketų pagalba buvo apklausta 30 specialistų – socialinių pedagogų ir darbuotojų. Kaip paaiškejo atlikus tyrimą, tėvai, globojantys vaikus, susiduria su išsamios literatūros stoka, metodinių rekomendacijų nebuvimu. Vaikų auklėjimas globėjų šeimose remiasi daugiau tradicijomis, asmenine patirtimi. Apklausus tėvus paaiškėjo, kad globojamų vaikų auklėjimas turi savų ypatumų: tokiems vaikams reikia daugiau meilės, dėmesio, kantrybės, geranoriškumo. Pagrindinis auklėjimo principas – besąlygiška meilė vaikui. Globėjai pritarė, kad reikalinga socialinio darbuotojo pareigybė darbui su šeimomis, globojančiomis vaikus. Išanalizavus tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad specialistai – socialiniai darbuotojai ir pedagogai – per mažai bendrauja su tokiomis šeimomis, retai jas lanko namuose.About 20% of all inhabitans in Lithuania are children. After getting back the independence Lithuania faced with many difficulties: pervasive drug addiction, alcoholism, pornography, unemployment and etc. Thats why the number of unattended children which need our care is increasing nowdays. Children which are left by their parents are usually in care of other families and different state and private Foster Homes. The best thing is then the child is fostered in harmonious family. Only in a family the child can have the total socialization, when a person is in communication with other family member he naturally obserbs their experience, behaviour, tradicions and language. People who have fosterchildren usually have a lot of difficulties. The main problem of the reseach work is in what ways to bring up children, how to get experience on purpose to achieve the final positive rezult. It means total socialization of the child in society. The main subject of the reseach work ie the peculiarities and state of parenting in families which have fosterchildren. The aim of the reseach work is to show the peculiarities and state of parenting in families which voluntarily have fosterchildren. The pieces of the work are: to review the development of fosterage and its recent state in Lithuania, to survey the situatio and peculiarities of fosterchildren bringing up in families, to see how such families are supported to know what support they need most of all, what support they lack to find out what are the relationships among family members and what is the attitude of caseworkers and pedagogues towards such families. Qualitative and quantitative researches have been used in the research work. Four families (8 responts) which have fosterchildren have been interviewed. About 30 specialists have been questioned using questionnaires. The survey has shown that people who have fosterchildren lack the literature on childrens bringing up has specific features: such children need much more love, atention patience and kindness. Foster parents agreed that it should be useful to have a position as a caseworker who could work only with families, where there are fosterchildren. After sifting through the results it became clear that specialists – caseworkers, social pedagogues – dont communicate enough with such families and visit them rarely.Švietimo akademijaVytauto Didžiojo universiteta