Cultural co-operation between Lithuania and Latvia within the period 1991 - 2007 in the context of public diplomacy

Šis magistro darbas yra apie Lietuvos ir Latvijos kultūrinį bendradarbiavimą 1991-2007m. viešosios diplomatijos kontekste. Kadangi viešoji diplomatija yra susijusi su diplomatija, o pastaroji yra užsienio politikos formavimo dalis, tai apie užsienio politikos formavimą, tarptautinį bendradarbiavimą, kuriuo propaguojami savos valstybės idealai ir interesai, yra kalbama teorinėje darbo dalyje. Apibūdinant ir vertinant kultūrinio bendradarbiavimo intensyvumą, pristatomos trišalio Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo organizacijos – Baltijos Asamblėja, Baltijos Ministrų Taryba, Baltijos lygos bei dvišalio – Lietuvos ir Latvijos forumas, Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos ir Latvijos Respublikos Kultūros ministerijos sutartys. Lietuvos ir Latvijos forumas yra nevyriausybinė organizacija, kuri savo suvažiavimais, vykdomomis akcijomis skatina žmones domėtis artimiausiais kaimynais ir etniniais giminaičiais latviais. Kalbant apie bendradarbiavimą, neįmanoma išvengti nesusikalbėjimų, todėl darbe yra dalis, skirta kliūčių, trukdančių intensyvinti esamą bendradarbiavimą, įvardijimui. Nors negalima paneigti, jog yra ir bendradarbiavimą skatinančių faktorių, tokių kaip letonikos centrai Kaune,Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Magistro darbo šaltiniais buvo pasirinka LR URM archyvas, URM internetinis puslapis, LR ambasados Latvijos Respublikoje internetinis puslapi bei interviu, kurie padėjo tiksliau įvertinti kiekybinės analizės metu gautus rezultatus. Atlikus kiekybinį dokumentų tyrimą, paaiškėjo, jog daugiausia prie Lietuvos ir Latvijos kultūrinio bendradarbiavimo prisideda LR ambasada Latvijos Respublikoje, o aktyviausia organizacija yra Lietuvos ir Latvijos forumas. Ambasados organizuojami renginiai, skirti svarbiausioms valstybinėms Lietuvos šventėms paminėti yra puikūs viešosios diplomatijos renginiai, kurie dažnai sulaukia gausaus žiniasklaidos dėmesio. Problema yra tik ta, jog dauguma kultūrinių renginių yra prieinami tik konkrečiai tikslinei grupei, o ne visuomenei, todėl apie Lietuvos ir Latvijos kultūrinį bendradarbiavimą geriausia išmano konkrečių meno sričių atstovai, o didelė dalis visuomenės yra paliekama nuošalyje. Tokia situacija galėtų pasikeisti, jeigu būtų sukurta bendra informacinė erdvė. Galimybė matyti latvių televiziją Lietuvoje, o lietuvių Latvijoje, subtitruojant programas, leistų žmonėms girdėti kaimynines kalbas, matyti, kuo domisi latviai ir taip susipažinti su artimaisiais kaimynais. Dvišalėse ir trišalėse organizacijose vykstantis bendradarbiavimas yra labai naudingas, tačiau tampa akivaizdu, kad bendrų renginių kelis kartus per metus jau nepakanka, todėl bendra informacinė erdvė būtų puiki išeitis ir galimybė abiems baltų tautoms geriau susipažinti su artima kaimynine šalimi. Sukuriant bendrąją informacinę erdvę atsiveria didelės naujo bendradarbiavimo galimybės.Foreign policy helps countries to formulate, implement and maintain in this way mutual foreign relations. It may be defined as a complex of complicated processes, the development of which is influenced by a number of factors. In the 21st century, the majority of countries implement their foreign policy in a diplomatic manner. The basis of diplomacy is communication – exchange of information, thoughts, ideas between governments and, more often, between governments and international organizations. In the context of contemporary information technologies, diplomacy is referred to as public diplomacy. Public diplomacy is a means to propagate national ideals and interests. The main information means of a public diplomat are the press, publications, television, cinema, tapes and radio. Education covers a wide array of academic activities, whereas cultural activities include the programs linked with libraries and books, lectures and seminars, language courses, programs to support bilateral culture centres and various studies, professor and student exchange programs, cultural representation of a country, performances and exhibitions. Lithuania and Latvia are bordering countries that belong the Baltic Region. Lithuanians and Latvians are interrelated through similar languages, which belong to the Baltic language group, they also share similar history; thus, naturally, these two nations have been communicating for ages. The paper deals with mutual relationship between these two countries and discusses foreign policy of the countries in the international system framework, including the impact of international organizations, non-governmental organizations and international corporations and other aspects of mutual relationships related to their cultural co-operation, and evaluates this entire process in the context of public diplomacy. In the context of tripartite collaboration, Lithuania and Latvia are the members of the Baltic Assembly and the Baltic Council of Ministers. Besides, there are other Baltic Assemblies that unify sportsmen and fans of the Baltic States – these are less official organizations due to their nature. In the context of bilateral collaboration, the Lithuanian-Latvian Forum is put into existence and it actively promotes Lithuanian-Latvian co-operation with each other by means of meetings, campaigns, for example, study cycles in the border areas (Latvian in Lithuania and Lithuanian in Latvia), book presentations, film reviews, etc. The Lithuanian Ministries of Culture and Foreign Affairs co-operate directly with the Latvian Ministries of Culture and Foreign Affairs, they organize various joint events but this happens seldom, separate institutions collaborate more intensively. The quantitative data analysis has revealed more intensive cultural co-operation of the countries since the year 1994, and in the year 2000, their cultural co-operation was most intensive. In this very year, the Day of the Baltic Unity was included into the list of memorable days in Latvia and Lithuania. Since the year 2000, the Day of Mindaugas’ Crowing has been celebrated. The most frequent events are organized in commemoration of the 13th of January, the 16th of February, the 11th of March and Mindaugas’ Crowing Day. These are the most important days for the Lithuanian state therefore they are celebrated most often by holding great multi-part events. The hypothesis formulated in the beginning of the paper says that there is no unitary national policy directed at the Republic of Latvia therefore any cultural co-operation occurs only thanks to enthusiasts. The quantitative document analysis has supported this hypothesis - even thougcultural co-operation exists, however, it is usually organized not by great organizations but individual persons. The Embassy of the Republic of Lithuania is making great contribution to this area. The embassy, in particular, organizes events, which become successful public diplomacy happenings very often.Vytauto Didžiojo universiteta