Rhythm. Movement. Language. Body

Darbe aptariamas vienas iš universaliausių reiškinių – ritmas, pabrėžiant, jog jis pasirodo kūniškoje tikrovėje per judesį ir kitimą. Kūnas yra ne tik ritmo suvokimo tarpininkas, bet ir pats savyje turi tą pulsuojantį ir judantį ritmą, kuris jam įkvepia gyvybę. Per kūno gyvybę ritmas atsiskleidžia muzikos ir kalbos išraiškoje. Šiose išraiškose svarbiausia yra pasaulio reikšmių įtaigus ir emocionalus perdavimas garsu ir gestu arba dar tiksliau balsu ir kūno judesiu. Poezija, turėdama ritmingą skambesį, apjungia muziką ir kalbą. Įsiklausius kaip skamba poezija ar muzikos kūrinys galime daugiau suprasti kaip mes patyriame laiką. Šiuo atveju laiko patyrimą galima įvardinti kaip „sielos ištįsimą“ per jaučiamą kūniškai kitimą ir dinamiką. Ši patirtis galima tik dabarties momente, o dabarties laikas atskleidžia amžinybės, kuri yra dieviška, galimybę. Ritmas sujungia tokias priešybes kaip tylos ir garso, dieviškumo ir žmogiškumo, amžinybės ir laiko, statikos ir dinamikos, pradžios ir pabaigos. Ritmas gali pasirodyti tik tarp šių opozicijų, sukurdamas simetrišką jų atkartojimą. Per šiuos pasikartojimus ritmas sudaro sąlygas kūnui pažadinti bei pildyti atmintį. Greičiausiai todėl muzikos ir kalbos patyrimas žmogui yra malonus. Tuomet ritmo pajautimas įgalina pažinti savo ir kito kūniškumą per judesį. Ritualo metu transo būsenoje pereinama iš profaniško į sakralųjį pasaulį. Tokiu būdu susijungia dieviškumo ir žmogiškumo sferos, kurios atsiskleidžia nuolatinio sukimosi ratu patirtyje. Šis nesibaigiantis pasikartojantis judesys atgaivina atmintį ir kūrybiškumo galią. Rituale per ritmą sugrįžtama į ištakas, atnaujinamas žmogaus natūralusis pradas. Todėl galima teigti, jog ritmas yra kosmoso, kuriame juda pasaulis, o jame –sąmoningas ir kūniškas žmogus, esmė.Rhythm as one of the most universal phenomenon emerges from corporeal reality through movement and changes. A body is not only a medium of perception, but itself has that pulsating and moving rhythm, which inspires its life. In this way rhythm uncloses itself in music and speech expression. The most important thing in this expression is forcible and emotional communication of meanings via sound and gesture, more precisely through voice and body movement. Poetry has rhythmical sound, so it is the result of music and language connection. When we attentively listen to poetry or music, we can discover how we experience time. In this case we can call time experience like the soul extension through changes and dynamics which we can feel with body. This feeling is only possible in the present moment, and present time uncovers the eternity which is sacred. Rhythm connects the oppositions like silence and sound, divinity and humanity, eternity and time, static and dynamics, beginning and end. Rhythm can appear only within these symmetries. Through this repetition rhythm creates conditions for body to wake up and fills memory. It is possible that for this reason music and language experience is pleasant. Feeling of rhythm gives an opportunity to know one’s own body and bodies of others through movement. During ritual time in trance state the one moves from profane to sacred world. Thus divinity and humanity spheres are connected, emerging as the experience of constant spinning in circle. This never ending repetitive movement refreshes memory and creative power. The ritual through rhythm helps to return to the origin of humanity, renewing the primordial nature of human being. So it is possible to say that rhythm is the principle of cosmos in which the world moves together with corporeal and conscious human being.Vytauto Didžiojo universiteta