Forest Growth in Selective Cutting Areas of Pine Forests in Nemenčinė Forest Enterprise

Magistro darbe tiriama žėlimo ypatumai grynuose pušynuose po neplynųjų atvejinių kirtimų Liepynės, Meros, Nemenčinės, Purviniškių girininkijose. Darbo objektas – V.Į. Nemenčinės miškų urėdijos Liepynės, Meros, Nemenčinės, Purviniškių girininkijų 2006–2012 metais neplynaisiais (atvejiniais) kirtimais iškirstos brandžių pušynų kirtavietės. Darbo metodai – Tyrimai vykdyti 1–7 metų minėtų girininkijų neplynųjų atvejinių kirtimų pušynų kirtavietėse 2012–2013 metais. Siekiant įvertinti žėlinių kokybę ir atlikti jų apskaitą tiriamų kirtaviečių apskaitos aikštelės buvo tolygiai išdėstytos sąlyginai – vienodais atstumais sklypų įstrižainių kryptimis. Nuo žėlinių tankumo priklausėšių stačiakampių apskaitos aikštelių plotas.Kai žėliniai buvo vidutinio tankumo (2–8 tūkst. vnt./ha) – 10 m2, kai reti (< 2 tūkst. vnt./ha) – 20 m2. Apskaitos aikštelių kiekis priklausė nuo kirtavietės ploto. Mažesniuose kaip 1 ha sklypuose buvo išdėstytos penkios aikštelės, 1–3 ha – išdėstytos aštuonios ir didesniuose kaip 3 ha – dešimt ir daugiau apskaitos aikštelių.Kiekvienoje apskaitos aikštelėje atlikti tokie vertinimai: savaiminukų gausa ir rūšis, savaiminukų gyvybingumas, žolinės dangos agresyvumo laipsnis, pažeidimai ir galimos priežastys. Darbo rezultatai – tirtose 20 neplynųjų kirtimų kirtaviečių vidutinis žėlinių tankis – 2270 vnt./ha, vidutinė žėlinių rūšinė sudėtis – 6P4B. Liepynės girininkijos – 3750 vnt./ha, 8P2B. Meros – 1210 vnt./ha,7B3P. Nemenčinės – 2070 vnt./ha,6P4B. Purviniškių – 1500 vnt./ha, 6B4P. Na augavietėje, buvusiuose pušynuose, įsivyrauja beržo savaiminukai. Vidutinė žėlinių rūšinė sudėtis – 7B3P, vidutinis tankis –1210vnt./ha. Nb augavietėje vidutinė žėlinių sudėtis – 6P4B, tankis –2630vnt./ha. Kirtavietės amžius daro įtaką bendram pušies ir beržo žėlinių tankiui abiejose augavietėse. Žėlimas efektyviausias Nb augavietėje 3 metais po kirtimo, Na – 4 metais, bet nežymiai. Tikslingiausia brandžius pušynus neplynaisiais kirtimais kirsti brandumo grupės pradžioje, t.y. XI–XII medyno amžiaus klasėje. Kai kirtavietėse pirmasis atvejinis kirtimų atvejis vykdytas sausio – kovo mėnesiais, pušies žėlinių buvo daugiau vidutiniškai 300 vnt./ha (19 %). Tikslingiau kirsti iki sėklų byrėjimo pradžios (sausio – kovo mėn.). Pušies žėlimo didžiausias intensyvumas pasiekiamas paliekant 80–100 vnt./ha ir daugiau priedangos medžių (1800–2200 vnt./ha). Mechaninis žolinės dangos naikinimo būdas 3,2 karto padidina vidutinį pušies savaiminukų tankį Nb augavietėje. Dirvos mineralizavimas plūgu – daugiau 1,4 karto pušies savaiminukų nei freza. Nemenčinės miškų urėdijos Liepynės, Meros, Nemenčinės, Purviniškių girininkijose neplynųjų kirtimų kirtavietėse žėlinių kokybės vertinimas – geras (10 %), patenkinamas (20 %).The present Master’s thesis examines the growth peculiarities of pure pine forests after selective shelterwood cutting in Liepynė, Mera, Nemenčinė, Purviniškės forestries. Object of the thesis – cutting areas of mature pine forests, cut by selective (shelterwood) cutting, in Liepynė, Mera, Nemenčinė, Purviniškių forestries of Nemenčinė Forest Enterprise during the period of 2006–2012. Methods of the research – research was carried out in selective cutting areas of pine forests of aforementioned forestries in 1-7 years, during the period of 2012-2013. Seeking to assess the quality of sprouts and make the inventory, inventory sites of researched cutting areas were divided into relatively equal distances between areas at diagonal direction. The area of rectangular inventory sites depended on density of sprouts. In case of average density (2–8 thousandunits/ha) – 10 m2, and in case of low density (< 2 thousand units/ha) – 20 m2. The number of inventory sites depended on area of cutting zone. There were five sites in smaller than 1 ha plots, while there were eight sites in plots of 1–3 ha, and there were ten and more inventory sites in 3 ha plots. The following assessments were made in each inventory site: abundance and species of wildings, viability of wildings, aggressiveness degree of grass cover, its damage and possible causes. Results of the thesis– average density of sprouts in 20 researched selective cutting areas is2270 units/ha, average species composition of sprouts – 6P4B. Liepynė forestry – 3750 units/ha, 8P2B.Mera forestry– 1210 units/ha, 7B3P.Nemenčinė forestry – 2070 units/ha, 6P4B.Purviniškių forestry – 1500 units/ha, 6B4P.Birch wildings dominate in habitat Na, in former pine forests. Average species composition of sprouts – 7B3P, average density –1210units/ha.Average composition of sprouts in habitat Nb– 6P4B, density – 2630units/ha. The age of cutting area influenced the total density of pine and birch sprouts in both habitats. The most effective growth is observed in habitat Nb in third year after cutting, and in Na – in fourth year, however, insignificantly. It would be the most appropriate to cut mature pine forests by selective cutting at the beginning of maturity group, i.e., in XI–XII class of stand age. When the first selective cutting was made in cutting area in January – March, the number of pine sprouts was by 300 units/ha (19 %) higher at an average. It would be more appropriate to cut till the beginning of seed falling (January – March). The highest intensity of pine growth is achieved by leaving 80–100 units/ha and moreshelter trees (1800–2200 units/ha). Mechanical method of grass cover removal increases the average density of pine wildings by 3,2 times in habitat Nb. Soil mineralization by plough results in 1,4 times more wildings than in case of a mill. Quality assessment of sprouts in selective cutting areas of Liepynė, Mera, Nemenčinė, Purviniškių forestries of Nemenčinė Forest Enterprise is good (10 %), satisfactory (20 %).Žemės ūkio akademijaVytauto Didžiojo universiteta