Do labour law norms, governing the representation of employees in collective relations, do not infringe worker collective minority rights?

Šiuolaikinių valstybių darbo santykių reglamentavimo bruožas - akcentuoti kolektyvinius darbo santykius. Asociacijos laisvės įtvirtinimas tarptautinėje ir Lietuvos teisėje sudaro prielaidas darbuotojams jungtis į jų teises ir interesus atstovaujančias asociacijas, vystyti socialinę partnerystę. Darbe plačiau nagrinėjama kolektyvinių darbo santykių sritis. Siekiama išsiaiškinti ar darbo teisės normos, reglamentuojančios atstovavimą esant kolektyviniams santykiams, užtikrina visų darbuotojų - kaip viseto - teises, kokios prielaidos darbo santykiuose atsirasti darbuotojų diskriminavimo apraiškoms darbo kolektyve, kaip tai siejasi su kolektyvine mažuma, ar kolektyvo mažumos teisių nepakankamas atstovavimas yra įstatymų sąlygota reglamentavimo pasekmė. Kadangi, darbuotojų kolektyvas pats tiesiogiai negali realizuoti savo teisių, daug svarbesnis vaidmuo kolektyviniuose darbo teisiniuose santykiuose tenka darbuotojų atstovams – profesinėms sąjungoms ir darbo taryboms. Atstovavimas esant kolektyviniams darbo santykiams, remiantis galiojančiais darbo įstatymais, atsiranda be atskiro darbuotojo valios išreiškimo, jeigu toks subjektas ar asmuo atstovauja darbuotojų daugumos valiai. Tokio atstovavimo metu prisiimti bendri įsipareigojimai yra privalomi visiems darbuotojams, patenkantiems į tokių įsipareigojimų veikimo sritį, nors atskirai ir nesuteikusiems specialių įgaliojimų kolektyvinio atstovavimo subjektui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išaiškina, kad „diskriminacija nelaikomas diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu tuo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų“. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnio 1 dalies nuostata, įtvirtindama, kad profesinės sąjungos gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises ir interesus, iš esmės išreiškia dvejopą profesinių sąjungų paskirtį bei funkcijas: 1) atstovauti profesinės sąjungos narius ir juos ginti; 2) įstatymo nustatytais atvejais bei būdais ginti visus atitinkamos įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojus. Taigi kolektyvinė mažuma, kaip faktinė kolektyvinės sutarties šalis, paklūsta daugumos atstovavimui. Kitokių atstovavimo galimybių, esant kolektyviniam darbo santykių reglamentavimui, nenumatyta. Darbuotojų kolektyvas gali tik nuspręsti, kas turėtų jam atstovauti ir deleguoti šią funkciją savo pasirinktam atstovui. Lietuvos teismuose, dėl kolektyvinio darbo santykių reguliavimo, bylų keliama palyginti nedaug, tačiau darbuotojų atstovavimo institutas yra nepakankamas ir tobulintinas. Darbuotojai lėtai ir vangiai jungiasi į organizacijas, tad, siekiant kad kolektyvinis darbuotojų atstovavimo mechanizmas efektyviau funkcionuotų, reiktų taisyti teisinį reglamentavimą ir aktyviau skatinti socialinę partnerystę. Kolektyvinis sutartinis darbo santykių reguliavimas (palyginus su individualiu atstovavimu) yra pažangesnis. Kolektyvinėse darbo sutartyse įtvirtinamos konkrečiai darbuotojų grupei taikytinos darbo sąlygos, todėl labiau aiškesnės tampa individualios darbo sutartys, efektyviau užtikrinamos darbuotojų socialinės ir ekonominės teisės. Darbo teisės normos, reglamentuojančios kolektyvinį atstovavimą, esant kolektyviniams darbo santykiams, suponuoja prielaidas nepakankamam darbuotojų kolektyvinės mažumos teisių ir interesų įgyvendinimui, riboja jų savirealizacijos galimybes, verčia paklusti ir vadovautis kolektyvinės daugumos interesais.Modern state labour relations regulation main trait is to emphasize the collective labour relations. Freedom of association and the consolidation of the international law of Lithuania preconditions for workers to join their legal rights and interests of the representative associations, to develop social partnership. The paper more widely examines collective relations. The aim is to find out whether labour law norms, governing the representation of employees in collective relations, ensures all workers – as of totality – rights, what assumptions in labour relations appear discriminatory in employees collective, how this relates to collective minority, whether collective minority rights insufficient representation is caused by legislative regulation. Because, worker collective can’t realize they’re rights autonomously, a more important role in collective relations lies with the workers' representatives - trade unions and works councils. Representation in collective labor relations is realized, in accordance with applicable labor laws, without separate individual employee show of will if such entity or person is represented by the will of the majority of employees. During such representation of joint undertaking the decisions are mandatory for all employees who fall into the scope of these obligations, although they have not separately empowered the collective representative. The Lithuanian Constitutional Court explains that \"discrimination is not considered a differentiated legal regulation when it is applied to certain features of the same distinguished groups, if the aim is positive, socially significant goals.” Lithuanian Constitution Article 50, paragraph 1, in establishing that unions defend the professional, economic and social rights and interests, in principle express the dual purpose of trade unions and functions: 1) to represent union members and defend them; 2) according to laws to protect all of the relevant company, institution or organization employees. Thus, a collective minority as the actual party to the collective agreement, is obligated to submit to majority representation. Other forms of representation, in the collective labor laws are not specified. The worker collective is only able to decide who will represent them and to delegate this function to the chosen representative. In Lithuanian courts, cases regarding collective labour are not popular and are very few in number, however the representation of employees institute is not sufficient, and is open to improvement. Employees slowly and reluctantly join organizations so to achieve collective worker representation mechanism to be more efficient the legal framework should be improved and social partnership should be promoted. The collective labour law contract of employment regulation (as opposed to individual representation) is more advanced. Collective labour agreements establishes specific working conditions for a group of employees making the individual employment contracts more clear and more developed effectively assuring worker social and economic rights. Labour law norms governing collective representation in collective relations, presupposes unfavorable collective minority rights and interests implementation, limits the worker’s rights of self-realization and makes the workers submit to the collective majority will and interests.Vytauto Didžiojo universiteta