The frequency of plosives in the poetry of Judita Vaičiūnaitė

Lietuvių kalbos garsyno statistiniai dažnumai yra gana išsamiai ištirti, tačiau sprogstamųjų priebalsių vartojimo dažnumai atskirai poezijoje nebuvo plačiai tyrinėti. Šiame magistro darbe buvo siejami du aspektai: poetinis (reikšmė) ir kalbinis (priebalsių statistinis dažnumas). Pastarasis sudaro darbo pagrindą, o prasminiai poetinio teksto atspalviai (instrumentuotės) – atsvara fonostatistiniam tyrimui. Magistro darbo tema – „Sprogstamųjų priebalsių dažnumas Juditos Vaičiūnaitės poezijoje“. Vadinasi, objektas – priebalsiniai garsai, kurių dabartinėje lietuvių kalboje yra 12: [b], [b'], [d], [d'], [g], [g'], [k], [k'], [p], [p'], [t], [t'] (6 minkštieji ir 6 kietieji priebalsiai). Baigiamojo darbo tyrimo šaltinis – iš Juditos Vaičiūnaitės poezijos raštų I tomo pirmųjų rinkinių – „Pavasario akvarelės“ (1960) ir „Kaip žalias vynas“ (1962) sudarytas dažninis poezijos žodynėlis (nurodant transkripciją, vartojimo dažnumą pagal gramatines formas, nustatant priklausymą vienai iš keturių kirčiuočių). Poezijos dažniniame žodynėlyje žodžiai pateikiami nuo dažniausiai iki rečiausiai vartoto žodžio. Tyrimo metodika – iš sudaryto poezijos dažninio žodynėlio buvo atrinkti tik tie žodžiai, kuriuose buvo pavartoti sprogstamieji priebalsiai. Pasitaikė žodžių, kuriuose yra pavartotas ne vienas sprogstamasis priebalsis, todėl tokiu atveju žodžio dažnumas buvo skaičiuojamas tiek kartų, kiek pavartotas priebalsis. Tai ir sudarė tiriamąją medžiagą. Atliktas statistinis tyrimas: jo paskirtis – nustatyti sprogstamųjų garsų vartojimo dažnumą ir dėsningumą poezijoje, suskaičiuoti kietųjų ir minkštųjų priebalsių dažnumą, aptarti priebalsių vartojimo skiemenyse tendencijas, nustatyti priebalsinių garsų polinkį eiti prieš balsius, dvibalsius, dvigarsius, jų šliejimąsi prie kitų priebalsių, sudarant priebalsinius junginius ir pan. Šis tyrimas papildo statistinius poezijoje vartojamų fonemų duomenis. Visi pasitelkti metodai ir tyrimai padėjo atskleisti, kuo Juditos Vaičiūnaitės poetinėje kalboje yra reikšminga fonetinė organizacija, kurioje yra itin daug sprogstamųjų priebalsių, kaip tai sukuria meninį įspūdį, atspindi jausmus ir išgyvenimus.The statistical sounds frequencies of the Lithuanian language are widely examinated, however, plosive consonants usage frequancies in poetry itself wasn’t explored as wide. In this final paper were interrelated to points: the poetry (meaning) and linguistic (the statistical frequent). The latter point is the main point of this masters work and the shades of the meaning (instrumentation) were just equipoise for the analysis of the statistical background. The theme of this master work is „The frequent of plosive consonants in poetry of Judita Vaičiūnaitė“. Consequently, the object of the analysis is the sounds of consonants. In Lithuanian language there are 12 consonants: [b], [b'], [d], [d'], [g], [g'], [k], [k'], [p], [p'], [t], [t'] (6 soft and 6 hard consonants). The source of analysis of this final paper is small dictionary of frequent words that is made of the selected words from the very first poetry books of Judita Vaičiūnaitė, which are „Pavasario akvarelės“ (1960) and „Kaip žalias vynas“ (1962). In that small dictionary there are prescribed transcription, the frequent use of the words by their grammar forms, and the assigned level that appertain to one of four accents in Lithuanian language. In this dictionary words are presented from the most frequent used to the least. The method that was applied in this analysis was selected just from words in the dictionary that used the plosive consonants. Some of which have coupled consonants, meaning there were more than one consonants. In this case the frequency of this words use was considered multiple. That was the main source of analysis that was made in this final paper. In this work there was made a statistical analysis. Its objective was to define the frequent use of plosive sounds in poetry, count the frequency of soft and hard consonants, to analyze the tendencies and use of those consonants in the syllables. It also was used to define susceptibility of consonants to be in front of the vowels, diphthongs etc. This analysis is a deep supplement of material of poetry sounds. All the methods and analysis used in this work helped to divulge how important phonetic order is, in the poetry of Judita Vaičiūnaitė. This poetry contains a lot of plosive consonants. It creates the satisfaction of reading poetry that reflects feelings and experiences.Švietimo akademijaVytauto Didžiojo universiteta