Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos kūrimas(-is) ir veikla XX a. 6–9 dešimtmečiuose

One of the most analyzed issues in academic and public space in contemporary migration, as well as historical context is related to the expatriates’ relationship with their native country, immigrants’ integration in the host country and the second generation’s (youth’s) participation in the activities of the diaspora. The younger generation is important to diaspora, because it comes with a new definition of its conceptual ideas that gives the meaning to the generation in the community, and at the same time keeps with the time tested (if it seems sensible) or create new forms of the activities. In our opinion, this topic is relevant to the history of Lithuania and its contribution to the Lithuanian identity studies. History of Lithuanian diaspora organizations shows Lithuanians’ who are spread around the world connection with the native country, the importance of the ideological conflict, the provisions of the community, the formation of the ethnic identity of the younger generation, the collective responsibility of different organizations for native country recovery and reconstruction. The analysis of the development of the world Lithuanian youth organization in exile is important not only because of the increasing globalization, but also of the meaning of the global community’s awareness idea in postmodern world. The main aim of the study is to reconstruct the organizational and ideological development of WLYA in the period from 1950’s to the end of 1980’s, to analyze and evaluate the most important socio-political and institutional aspects and interactions of WLYA, and to reveal WLYA position on the main problems of Lithuanian emigrants life.Tiek šiuolaikinės migracijos, tiek ir istorijos kontekste vienas labiausiai analizuojamų klausimų akademinėje bei viešoje erdvėje yra emigrantų ryšiai su gimtuoju kraštu, imigrantų integracija priimančioje šalyje bei antros kartos (jaunimo) dalyvavimas diasporos veikloje. Jaunoji karta svarbi diasporai, nes ji ateina su naujomis savo veiklos apibrėžimo idėjomis, kurios tą generaciją įprasmina bendruomenėje, ir tuo pačiu įsilieja į patikrintas laiko (jei atrodo prasmingos) ar kuria naujas veikimo formas. Analizuoti pasaulio lietuvių jaunimo organizacijos kūrimą išeivijoje yra svarbu ne tik dėl didėjančio globalumo, bet ir dėl pasaulinės bendruomenės idėjos reikšmės suvokimo postmoderniame pasaulyje. Manytume, jog ši tema aktuali Lietuvos istorijai ir savo indėliu į lietuvių tapatumo studijas: diasporos organizacijų istorija atskleidžia lietuvių, pasklidusių po visą pasaulį, ryšio su tarp savęs/savųjų bei ryšio su kraštu svarbą, ideologinių nuostatų bendruomenėje konfliktą, jų etninio tapatumo formavimąsi jaunojoje kartoje, organizacijų skirtingas kolektyvines atsakomybes už krašto atkūrimą ir atstatymą. Disertacijoje remiantis archyviniais ir publikuotais šaltiniais bei istoriografija siekiama rekonstruoti PLJS organizacinę ir idėjinę raidą išeivijoje XX a. 6–9 dešimtmečiuose, išanalizuoti bei įvertinti svarbiausius šio reiškinio socialinius-politinius ir institucinius aspektus, jų tarpusavio sąveikas bei atskleisti PLJS narių poziciją aktualiausiais lietuvių išeivijos gyvenimo klausimais.Vytauto Didžiojo universiteta