A comparative analysis of semantic concepts based on the dictionaries of the Lithuanian and Russian languages

Magistro darbe „Gretinamoji semantinė konceptų analizė remiantis lietuvių ir rusų kalbų žodynais“ plėtojamas bakalauro darbo „Pagrindinės nacionalinės vertybės didžiajame „Lietuvių kalbos žodyne“. Lietuvio pasaulėvaizdis“ tyrimas. Pasirinkta bakalauro darbo medžiaga tyrimui. Iš trisdešimt penkių bakalauro darbe tiriamų žodžių, magistro darbo tyrimui atrinkta dvidešimt. Plačiau nagrinėjami konceptai (vėliava, himnas, nepriklausomybė, laisvė, valstybė, tėvynė, literatūra, paprotys, kalba, istorija, medus, duona, jaunimas, šeima, bitininkystė, žemdirbystė, ąžuolas, gintaras, kaimas, uostas) remiantis „Lietuvių kalbos žodyno“ ir „Šiuolaikinės literatūrinės rusų kalbos žodyno“ duomenimis. Konceptų tyrimas atliekamas taikant trikapokę analizės struktūrą ir poliseminės analizės, leksikografinių straipsnių-diskursų analizės, gretinamosios semantinės konceptų analizės metodus. Bandoma atskleisti bei palyginti lietuvių ir rusų istorines, sociokultūrines, tautines ypatybes, vertybines nuostatas, pasaulėvaizdžio atspindžius. Nustatyta, kad žodynų sudarymo laikotarpis (politiniai, ideologiniai procesai: cenzūra, ateizmas, kolūkių steigimas ir t.t.) paveikė LKŽ ir ŠLRKŽ duomenis skirtinga jėga. LKŽ ir ŠLRKŽ aptikti semantiniai komponentai, nurodantys sovietinės cenzūros įtaką ir ideologinius elementus. Pastebėtas skirtingas cenzūros poveikis. ŠLRKŽ duomenys paveikti labiau nei LKŽ. Tiriant ŠLKŽ duomenis nustatyti semantiniai komponentai, žymintys Sovietų Sąjungos, komunizmo ideologijos faktus (колхоз, Ленин, Сталин, пролетариат, рабочий класс, марксизм, коллективное сельское хозяйство, пролетарское государство ir t.t.). LKŽ matomas silpnesnis cenzūros poveikis ir ideologijų įtaka, tačiau cenzūros neišvengta (neutralus nepriklausomybės leksikografinis straipsnis-diskusas, neatspindintis Lietuvos realijų; vengiama nurodyti himno pavadinimą ir autorių; pasitaikantys istoriniai-politniai atspindžiai: kolūkiai, melioracija, Tarybų Sąjungos himnas ir t.t.). LKŽ ir ŠLRKŽ duomenys atskleidė konceptų turiniuose užfiksuotas rusų ir lietuvių tautų sociokultūrines, tautines, istorines-politines ypatybes, charakterio bruožus, pasaulio interpretavimo ir vertinimo detales. Atlikto semantinio konceptų tyrimo rezultatai leidžia sudaryti lietuvio ir ruso portretą. Atskleista, kad lietuvis yra agrarinės kultūros atstovas, kurio gimtieji namai yra kaimas, gamta. Jo gyvenimo gerovė priklauso nuo gamtos cikliškumo ir gebėjimo prisitaikyti prie gamtos ritmo. Matomas skausmingas istorinių-politnių įvykių išgyvenimas, kai melioracijos, kolūkių kūrimo procesai distruktyviai paveikia lietuvio konforto zoną – gimtuosius namus, kaimą. Rusų tautos atstovai yra miesto žmonės, kuriems įprasta palaikyti ryšius su kitų tautų, šalių atstovais, keliauti į kitą miestą ar šalį. Ruso aplinka – švietimo įstaigos (mokyklos, universitetas), menas (literatūra), pramogos, bibliotekos. Rusui svarbi nevaržoma intelektinė, psichinė-mentalinė veikla. Žodynų duomenų tyrimas atskleidė, kad LKŽ ir ŠLRKŽ esanti informacija atspindi rusų ir lietuvių tautų pasaulio suvokimą, vertinimą, leidžia rekonstruoti sociokultūrines, mąstymo ypatybes. Žodynų tyrimai svarbūs ne tik lingvistams, kalbininkams, bet ir lingvokultūrologijos, etnolingvistikos, kognityvinės lingvistikos mokslų tyrimams.In the master‘s thesis “A comparative analysis of semantic concepts based on the dictionaries of the Lithuanian and Russian languages”, a bachelor’s thesis survey named “The main national values in the “Dictionary of the Lithuanian language.” Lithuanian worldview” is developed. The material of bachelor thesis was used for the survey. From thirty-five words studied in bachelor’s thesis, master’s thesis survey covers twenty. The concepts were studied more widely (flag, anthem, independence, freedom, country, homeland, literature, custom, language, history, honey, bread, youth, family, beekeeping, agriculture, oak, amber, village, port) on a basis of the data of Lithuanian dictionary and the Dictionary of Contemporary Russian Literary Language. The study of concepts was performed using techniques of a three-tier structure analysis and the analysis of polysemy, lexicographical analysis of articles-discourses, contrastive semantic analysis of concepts. In the present thesis, we tried to uncover and compare Lithuanian and Russian historical, socio-cultural, ethnic characteristics, values, worldview reflections. It was found that a period of compiling dictionaries (political, ideological processes: censorship, atheism, the establishment of collective farms, etc.) affected the data of above-mentioned dictionaries by different power. In the Dictionary of the Lithuanian Language and in the Dictionary of Contemporary Russian Literary Language, semantic components indicating the influence of the Soviet censorship or ideological elements were found. It was noticed that the power of the influence of censorship was different. The research data of the Dictionary of Contemporary Russian Literary Language revealed strong influence of censorship. Semantic components signifying the Soviet Union and the facts of communist ideology were found (collective farm, Lenin, Stalin, the proletariat, the working class, Marxism, collective farming, the proletarian state, etc.). In the Dictionary of the Lithuanian Language, influence of censorship is weaker than in the Dictionary of Contemporary Russian Literary Language, although censorship was not avoided (neutral lexicographical article-discourse of independence does not reflect the realities of Lithuania; it is avoided to indicate the title and the author of an anthem; common historical-political reflections: collective farms, land reclamation, the Soviet anthem, etc.). The data of the Dictionary of the Lithuanian Language and the Dictionary of Contemporary Russian Literary Language revealed socio-cultural, ethnic, historical-political features, character traits, and the details of interpretation and evaluation of the world fixed in the content of concepts. The results of semantic analysis of concepts allows creating the portrait of Lithuanians and Russians. Having analyzed the selected material it was revealed that Lithuanian is the representative of agrarian culture whose native home is village, nature. His well-being depends on nature‘s cycles and the ability to adapt to the rhythm of nature. Painful survival of historical-political events when the processes of the land reclamation and the creation of collective farms destructively affected Lithuania's comfort zone (native house, village) was observed. Representatives of Russian people are city residents who maintain relations with other nations and countries, travel to another cities or countries. The environment of Russian is educational institutions (schools, universities), art (literature), entertainment, libraries. Unrestricted intellectual, psychic and mental activities are important to Russian. Having analyzed the material of the dictionaries it was revealed that the information of the Dictionary of the Lithuanian Language and the Dictionary of Contemporary Russian Literary Language reflects the worldview of Russians and Lithuanians, allows the reconstruction of socio-cultural, intellectual properties. Studies of dictionaries are important not only for linguists, but also for researches of lingvo-culturology, ethnolinguistics, cognitive linguistics, anthropology.Švietimo akademijaVytauto Didžiojo universiteta